Juodasis penktadienis: kaip saugiai apsipirkti internete?

Publikuota: 2016 m. lapkričio 25 d. penktadienis

Šis juodasis penktadienis pretenduoja tapti istoriniu – „Deloitte“ analitikai prognozuoja, kad šiemet pirkėjai internetinėse parduotuvėse išleis tiek pat, kiek ir tradicinėse parduotuvėse, o visų šventinių išpardavimų pajamos sieks 1 trilijoną dolerių. Taip pat tai reiškia, kad milijonai pavedimų internete gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Saugumo ekspertai pataria, kaip saugiai apsipirkti internete ir netapti sukčių auka.

Pirmiausia, saugumo specialistai pataria apsaugoti savo įrenginius, su kuriais naršoma internete – kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Jų operacinės sistemos ir dažniausiai naudojamos programos turi būti laiku atnaujintos, kad kilusiomis saugumo spragomis nepasinaudotų programišiai. Taip pat patariama naudoti pažangią antivirusinę programą, saugančią nuo kenksmingų programų, įsilaužimų ir fiktyvių interneto svetainių keliamos žalos.

Gerų pasiūlymų ieškantiems pirkėjams rekomenduojama būti atidesniems ir neužkibti ant sukčių kabliuko: jei pasiūlymas atrodo pernelyg gerai, kad būtų realus, didelė tikimybė, kad tai yra apgaulė. Ypač atsargesniems reikėtų būti socialiniuose tinkluose, kur plinta fiktyvių internetinių parduotuvių reklamos ir neįtikėtini pasiūlymai.

Tačiau ir žinomos parduotuvės gali sulaukti kibernetinių nusikaltėlių dėmesio – vartotojai vis dažniau suviliojami fiktyvių, žinomus prekių ženklus naudojančių el. parduotuvių, kurių tikslas – apgaule išvilioti pirkėjų asmeninius ir mokėjimo kortelių duomenis. Tokiu atveju patariama atidžiau tikrinti internetinės parduotuvės adresą, ar jis sutampa su oficialaus gamintojo ar pardavėjo puslapiu, taip pat rekomenduojama adresą vesti ranka, o ne spausti internete rastą ar el. paštu gautą nuorodą.

Kaip papildomą apsaugos priemonę galima pasitelkti banko SMS žinučių pranešimus, informuojančius apie įvykusius mokėjimus iš vartotojo sąskaitos. Taip pat pirkėjams pravartu nuolat tikrinti savo sąskaitas, ar nemokėjo už pirkinius, kurių net nesirinko. Kai kurios el. parduotuvės atsiskaitant už pirkinį siūlo išsaugoti kreditinės kortelės duomenis kitam sandoriui – tačiau tai nėra saugu, ypač, jei el. parduotuvė susidurtų su programišių ataka.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »