Ką veikia biomechanikai?

Publikuota: 2017 m. liepos 19 d. trečiadienis

Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.

Dirbtinė širdis, galūnių protezai, modernūs įtvarai, chirurginiai robotai, insulino pompų implantai, robotizuoti treniruokliai, neįgaliesiems skirta įranga – tai ir dar daugelis kitų gyvenimą lengvinančių inovacijų yra sukurta biomechanikų.

Pasak J. Griškevičiaus, biomechanika yra plati veiklos dirva sumaniems žmonėms, kurie mėgsta techniką ir mediciną. Šioje srityje dirbantys inžinieriai ne tik sprendžia aktualias problemas, bet ir žengdami koja kojon su technologijomis ieško naujų jų galimybių. Jaunų žmonių požiūris, tobulėjančios technologijos, greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas ir pakitusius žmonių poreikius. Tai atsispindi ir jaunųjų biomechanikų darbuose, atliepiančiuose aktualiausias šiandienos problemas. Ką kuria šiuolaikiniai biomechanikai?

VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjo teigimu, šios srities specialistai drąsiai diegia inovacijas, o tuo įsitikinti galima peržvelgus biomechanikos studentų darbus. Vienas iš pavyzdžių – VGTU studentės sukurtas Išmanios ergonominės darbo kėdės projektas. „Žmogus vidutiniškai per dieną praleidžia 7,7 val. sėdimoje padėtyje, o dirbant sėdimą darbą šis laikas gali pailgėti net iki 15 val. Atsižvelgdama į vis dažniau pasigirstančias kalbas apie ilgo sėdėjimo žalą sveikatai, studentė pasiūlė sprendimą – Išmaniąją ergonominę kėdę, kuri sudaro sąlygas keisti sėdėjimo padėtis pagal nuovargio ir laikysenos pokyčius“, – pasakoja J. Griškevičius.

Tarp studentų darbų yra daug kitų vertingų idėjų – padus šildantys bei masažuojantys įdėklai, aktyvus kelio įtvaras, dviratininkų kūno įvertinimo ir dviračio geometrijos parinkimo sistema, slidinėjimo įranga neįgaliajam, sportinio protezo po viršutinės galūnės amputacijos projektavimas ir kt. Netrūksta darbų, kuriuose būtų kuriami robotizuoti įrenginiai, išmanios technologijos ir virtuali realybė.

Sričių spektras, kur gali pasireikšti biomechanikai yra išties platus: tai žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė, socialiniai ryšiai ir sąsajos su aplinka. „Kiekvienas žmogus yra unikalus kūrėjas, kurio idėjos ir į realybę perkeltos vizijos gali pasitarnauti visuomenei. Tam, kad kažką sukurtų, biomechanikams tenka įminti žmogaus judesių ir fiziologijos paslaptis, atrasti žmogaus ir technologijų sąsajas, pažinti skirtingas erdves, paviršius ir prisiliesti prie sudėtingiausių mechanizmų, valdymo sistemų bei išmokti jas taikyti. Taigi, biomechanika visada yra susijusi su pokyčiais, kurie veda gyvenimo kokybės didinimo link ir visai nesvarbu kokioje srityje, nes visose jose svarbiausias išlieka žmogus“, – akcentuoja VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas.

Su biomechanika galima susipažinti pasirinkus studijas VGTU. Jose rengiami medicinos ir reabilitacinės technikos specialistai – biomechanikos inžinieriai. Jie, studijuodami bendruosius universitetinius ir specialiuosius biomechanikos inžinerijos studijų dalykus, įgyja savarankiškam inžinieriaus darbui reikalingų žinių ir gerai išmano medicinos ir reabilitacinės technikos konstrukcijų ir jų sistemų sandarą ir veikimą, geba kurti ir projektuoti medicinos ir reabilitacinę techniką, spręsti inžinerines medicinos ir reabilitacinės technikos kūrimo, projektavimo, gamybos, eksploatacijos ir remonto problemas.

Baigę šią studijų programą jauni specialistai labai reikalingi gydymo, sportinės ir reabilitacinės medicinos įstaigose, medicinos ir reabilitacinę įrangą bei ortopedinius įtvarus ir protezus gaminančiose įmonėse.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Šiuolaikiniai vaikai pinigus taupys skaitmeninėse taupyklėse

Kiekvienas vaikystėje esame turėjęs monetų taupyklę. Kaip vaikai taupys pinigus, jei kažkada pasaulyje nebebus grynųjų? skaityti »

Skeptiškiems tėveliams: 5 faktai apie vaizdo žaidimų naudą

Tyrimai atskleidė, kad saikingos pramogos su vaizdo žaidimais gali teikti naudą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. skaityti »

NATO suvažiavimą saugos ereliai

Gegužės 25 d. Briuselyje vyks NATO renginys, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Į susitikimą suvažiuos valdžios atstovai iš 29 šalių. skaityti »

Dubajaus gatvėse patruliuoja robotas–policininkas

Į darbą priimtas pirmasis robotas–policininkas. Jis prisijungė prie policininkų būrio Arabų Emyratuose, Dubajuje. skaityti »

Kodėl lietuviai mėgsta atsiskaityti tik gavę prekes?

Mokėjimas už prekes jų pristatymo metu – vienas populiariausių būdų atsiskaityti už internetinius pirkinius Lietuvoje. skaityti »

Kad palinkus prie išmaniųjų kupra neužaugtų...

JAV vykdytas tyrimas parodė, kad nuolatinis žiūrėjimas į išmanųjį telefoną žemyn prilygsta maždaug 27 kilogramų svoriui, pakabintam ant kaklo, o tai pastarajam nėra naudinga. skaityti »

Nauja mobilioji programėlė – unikalus emocinės pagalbos sau būdas

Kiekvienas programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą. skaityti »

Kvadratinės Latvijos kolekcinės monetos tiražas išgraibstytas akimirksniu

Gegužės pradžioje Latvijos centrinis bankas pradėjo prekiauti nauja kolekcine moneta, skirta Latgalos kongreso šimtmečiui. skaityti »

Išleista Eurovizijos konkursui skirta moneta

Nacionalinis Ukrainos bankas gegužės 11 d. pradės prekiauti kolekcine moneta, skirta „Eurovizijos 2017“ konkursui. skaityti »

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Intelektas – nėra būtinas genijaus požymis, svarbus žmogaus kūrybiškumas ir atkaklumas. skaityti »