Ar fizinių parduotuvių laukia mirtis?

Publikuota: 2017 m. kovo 16 d. ketvirtadienis

Kodėl fizinės parduotuvės kraustosi į internetą ir kodėl internetinės parduotuvės steigia fizines, ar tos pačios dienos pristatymas taps norma ir ar tikrai internetinius pirkinius mums pristatinės dronai – apie tai kalbėta neseniai Vilniuje vykusioje konferencijoje „E-komercija ‘17“.

Elektroninės prekybos specialistai teigia, kad pirkėjams internete pirmiausiai rūpi kaina, patogumas ir pasirinkimo galimybės, o taip pat su prekių pristatymu susiję apsektai: pristatymo būdų įvairovė, galimybė atsiimti pirkinį patogioje vietoje ir grąžinimų politika. Tai reiškia, kad nemenka laukiamų pokyčiu dalis bus susijusi būtent su prekių pristatymu ir grąžinimu.

 Kodėl internetinėms parduotuvėms parūpo įprastinės prekyvietės?

 „Pirmoji tendencija, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, yra ta, kad mažėja žmonių, kurie perka tik internetu arba tik fizinėse parduotuvėse. Vis labiau įsigali praktika, kai pirkinys pirmiausiai apžiūrimas fizinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamas internetu. Arba atvirkščiai. Pagal prognozes, taip perkančių žmonių tik daugės ir jau 2020 m. taip bus atliekama daugiau nei pusė visų pirkimų“, – sakė „DPD Lietuva“ produktų vystymo vadovas Tomas Baranauskas.

Sekdamos šia tendencija, net tik fizinės parduotuvės keliasi į virtualų pasaulį, bet vyksta ir atvirkštinis procesas – elektroninės parduotuvės atidaro fizines prekyvietes. Kaip pavyzdį jis pateikė daug kam netikėtą lietuviškos elektroninės parduotuvės pigu.lt sprendimą įsteigti fizinę parduotuvę. Nors šis žingsnis daug ką nustebimo, tačiau jis atrodo gerai pamatuotas ir atitinkantis tendencijas. 

„Amazon“ prekių apyvarta kelis kartus didesnė nei Lietuvos BVP

„Lietuviai Europoje išsiskiria tuo, kad daugiau nei ketvirtis (26 proc.) pirkinius randa per „Google“. Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose 35 proc. žmonių pirkinio ieško „Amazon“. Šioje ir kitose internetinėse prekyvietėse žmonės perka vis dažniau – metinė „Amazon“ parduodamų prekių apyvarta 3,3 karto viršija metinį Lietuvos BVP“, – sakė T. Baranauskas.

Jo teigimu, 60 proc. prancūzų, 79 proc. vokiečių bei 53 proc. britų perka internetinėse prekyvietėse. Tą daro ir lietuviai, tačiau užsienio prekyvietėse, mat Lietuvoje tokių dar nėra. Bet ši tendencija ateis ir pas mus. Elektroninėms parduotuvėms tai reiškia vieną paprastą dalyką – jeigu nori išlikti, turi prekiauti ne tik savo svetainėje, bet ir didžiausiose prekyvietėse. Kaip pavyzdį DPD specialistas pateikė Jungtinę Karalystę, kur 95% pardavėjų prekiauja ne tik savo svetainėse, bet ir prekyvietėse – visų pirma „Amazon“ ir „eBay“.

Trečioji tendencija – pirkėjas norės vis daugiau kontrolės ir pasirinkimo laisvės. Tą matėme, kai internetinės parduotuvės pasiūlė pirkėjams rinktis mokėjimo ir siuntimo būdus, galimybę sekti siuntos kelią ir keisti jos pristatymo ar atsiėmimo vietą bei laiką, o taip pat leido paprastai grąžinti ir keisti pirkinį. Akivaizdu, kad pirkėjams tai patinka, todėl elektroninės parduotuvės bei prekių vežėjai turės pagalvoti kaip dar labiau įtraukti pirkėją į visą procesą ir suteikti jam dar didesnę pasirinkimo laisvę.

Parduotuvė be pirkimo

Specialistas taip pat išskyrė procesus, kurie pretenduoja tapti aiškiomis tendencijomis. Vienas jų – apžiūros parduotuvių (angliškai – showroom) atsiradimas. Jose pirkėjas turi progą apžiūrėti prekes, tačiau vietoje jų nusipirkti negali. Pirkinius tenka užsisakyti internetu. 

„Dėl tokių parduotuvių ateities daug ginčijamasi, tačiau štai Klaipėdoje turime taip veikiančią „Ikea“ – apžiūrėję ekspoziciją bei prekių katalogus pirkėjai išsirenka pirkinius, kurie po kiek laiko pristatomi iš Vilniaus“ – pasakojo „DPD Lietuva“ atstovas.

Tos pačios dienos pristatymas – ar tai įmanoma Lietuvoje?

Dar viena bręstanti tendencija – tos pačios dienos pristatymai. „Lietuvoje net 91 proc. pirkėjų teigia, kad tos pačios dienos pristatymas paskatintų juos pirkti internete. Paradoksas tame, kad nors visi nori tos pačios dienos pristatymo, tačiau kai reikia už jį sumokėti, iškart persigalvojama ir nutariama, kad verčiau jau mokėsiu keliais eurais mažiau ir kiek ilgėliau palauksiu pirkinio. 

Dar viena su tos pačios dienos pristatymu susijusi problema – internete dažniausiai perkama perpiet arba vakare, tad parduotuvei nebelieka laiko suruošti ir išsiųsti užsakymą“, – sakė T. Baranauskas. 

Jo manymu, čia esminį vaidmenį vaidins tokie gigantai kaip „Amazon“ – jeigu jie imsis intensyviai plėtoti tos pačios dienos pristatymus, jų pavyzdžiu neišvengiamai paseks ir kiti. Šiuo metu tokius pristatymus sau gali leisti mažesnės elektroninės parduotuvės, kurios pačios pristato palyginti negausius užsakymus. Visapusis tos pačios dienos pristatymo organizavimas iš elektroninio verslo pareikalaus esminio procesų pertvarkymo.  

Ar fizinių parduotuvių laukia mirtis?

T. Baranauskas taip pat išskyrė tris sektorius, kurių augimo – bent kol kas – neverta laukti. „Daug kalbėta, kad dronai netrukus masiškai pristatinės mums pirkinius, tačiau teisinio reguliavimo nebuvimas, saugumo specialistų nepritarimas – tik dalis kliūčių, dėl kurių šio reiškinio dar tikrai teks palaukti. Visai kita kalba, jeigu šnekame apie prekių pristatymą į sunkiai pasiekiamas vietoves. Čia dronai gali tapti nepakeičiami.

Nemažai kalbėta ir apie daiktų internetą, tačiau jo komercializavimo galimybės lieka neaiškios, todėl žadėtosios revoliucijos – jeigu jis išvis bus – dar teks luktelti. Tiesa, tvaraus daiktų interneto principu veikiančio verslo modelio ieškoma labai aktyviai“, – sakė specialistas, pridurdamas, kad ateityje nevertėtų laukti ir žadėtosios fizinių parduotuvių mirties.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »

„Microsoft“ sukūrė nemokamą programėlę silpnaregiams

„Microsoft“ sukūrė nemokamą mobilią programėlę „Seeing AI“ silpnaregiams, kuri analizuoja vaizdo kameros informaciją ir pasakoja balsu, ką mato aplink. skaityti »

Skaitmeninė evoliucija: kokios šalys lyderiauja?

Flečerio mokykla ir „Mastercard“ atliko tyrimą ir paskelbė ataskaitą „Skaitmeninės evoliucijos indeksas 2017 metais“, kurioje vertinami šalių pasiekimai skaitmeninės ekonomikos srityje. skaityti »

18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. skaityti »

Pristatytas įrankis, pakeisiantis šiandieninę skaitmeninę ekonomiką

Neseniai „Dell EMC“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad organizacijos, kurios IT transformacijai skiria daug dėmesio, į IT žiūri kaip į konkurencinį pranašumą septynis kartus dažniau. skaityti »