Nemokamas sūris, arba Kas slypi už loterijų internete šydo

Publikuota: 2012 m. liepos 25 d. trečiadienis

Laiškai, skelbiantys apie laimėtą loteriją, pavydėtinai reguliariai atkeliauja į vartotojų elektroninio pašto dėžutes. Šis internetinis šlamštas veikia vienu ir tuo pačiu principu: vartotojui pranešama, kad jis loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą ir privalo apmokėti tam tikras „išankstines išlaidas", kad gautų laimėjimą. Patrauklu. Deja, šie pranešimai – tik internetinių sukčių triukas.

Apie tipines apgavystės schemas, įvairias kenkėjų gudrybes, taip pat apie būdus, kaip atskirti apgaulingus pranešimus nuo tikrų, pasakoja „Kaspersky Lab" internetinių šiukšlių analitikė Marija Rubinštein.

„Loterijos" apgavystės schema internete atrodo taip: pradžioje vartotojui pranešama, kad jis laimėjo didžiulę sumą, vėliau sukčiai, prisidengdami viena ar kita priežastimi, iš jo išvilioja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Tai gali būti komisinis mokestis už laimėjimo pervedimą ar sąskaitos atidarymą banke ir pan. Tokios išlaidos „laimės kūdikiui" dažnai atrodo nereikšmingos palyginti su neva gaunama suma. Tačiau gavę pinigus sukčiai tiesiog dingsta ir jų rasti beveik neįmanoma.

Kad netaptume internetinės apgavystės auka, privalome įsiminti kelis klaidingų pranešimų apie laimėjimą požymius:

  • bet koks pranešimas apie loterijos laimėjimą, kurioje vartotojas nedalyvavo, yra padirbtas;
  • nesuasmenintas kreipinys. Jei loterija iš tikrųjų vyko ir vartotojas joje dalyvavo, į jį bus kreipiamasi vardu (arba pagal pirkto loterijos bilieto numerį);
  • pranešimas išsiųstas iš viešojo pašto serverio, tokio kaip gmail.com, hotmail.com arba yahoo.com;
  • šiurkščios klaidos pranešime apie laimėjimą. Tokie laiškai paprastai būna verčiami pasitelkiant automatinį vertėją;
  • vartotojui siūloma atsakyti adresu, kuris skiriasi nuo atsiųsto laiško adreso, pavyzdžiui, kokio nors „agento“ arba „vadybininko" adresu.

Be to, galima pagal paieškos sistemas patikrinti visus pranešime apie laimėjimą nurodytus duomenis. Siuntėjų vardai ir telefonai, loterijos pavadinimas – visa tai tikriausiai rasite internete su išsamiais komentarais.

„Pagal „Kaspersky Lab" statistiką melagingų pranešimų apie laimėjimą dalis internetiniame šlamšte sudaro iki 3 %, o tai tūkstančiai laiškų per mėnesį. Kad netaptume sukčių auka, pakanka laikytis paprastų saugumo taisyklių. Svarbiausia atsiminkite, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose", – teigia Marija Rubinštein

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

   

 


Captcha
 

Susiję vaizdo siužetai

2012-10-26 IT+

IT+

Atskleistos kelerius metus duomenis vogusios kibernetinės atakos

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET atskleidė pasauliniu mastu vykdytas kibernetines atakas, kurių metu iš verslo organizacijų bei valstybinių institucijų kibernetiniai nusikaltėliai vogė konfidencialią informaciją. skaityti »

Kibernetinių grėsmių plėtros tendencijos Baltijos šalyse

Analizuodami balandžio mėn. kibernetinių grėsmių statistiką „Kaspersky Lab“ ekspertai priėjo išvadą, kad tarp visų Baltijos šalių blogiausia situacija yra Lietuvoje. skaityti »

„Kaspersky Lab“ patarimai: saugiai įkrauname išmanųjį telefoną

„Kaspersky Lab“ ekspertai apibendrina pagrindines saugaus išmaniojo telefono įkrovimo taisykles. skaityti »

Ugo Čavesas „tarnauja“ sukčiams

Po gana ženklaus siunčiamo šlamšto kiekio augimo vasarį pirmąjį pavasario mėnesį jo apimtis stabilizavosi ties 70,1 proc. riba. Tačiau dėl to vartotojai nenudžiugo – kenkėjiškų priedų dalis nelauktoje elektroninėje korespondencijoje gerokai padidėjo ir pasiekė 4 proc. skaityti »

„Kaspersky Lab“ ekspertai pataria, kaip saugotis „Bitcoin“ sukčių

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko dvi „Skype“ sparčiai plintančias kampanijas – pasitelkę socialinės inžinerijos metodus sukčiai vilioja vartotojus atversti nuorodą. Kenkėjiškoms nuorodoms siųsti naudojamos pavogtos arba specialiai sukurtos „Skype“ sąskaitos, o galutinis vienos iš kampanijų tikslas – apgavikiškas virtualiosios „Bitcoin“ valiutos generavimas. skaityti »

Per „Skype“ plintantis virusas priverčia rinkti virtualius pinigus

Pastaruoju metu per pokalbių programą „Skype“ sparčiai plinta virusas, kuris užkrėstus kompiuterius paverčia virtualių pinigų bitkoinų (bitcoin) rinkėjais. Daugiausiai užkrėstų kompiuterių yra Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Kosta Rikoje, Ispanijoje, Vokietijoje. skaityti »

Sukurta programėlė, apsauganti nuo grėsmių socialiniame tinkle „Facebook“

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET sukūrė apsaugai nuo kenkėjiško turinio skirtą įrankį – programėlę „ESET Social Media Scanner“, kuri leidžia sumažinti grėsmių tikimybę socialiniame tinkle „Facebook“. skaityti »

SMS žinutėmis plinta virusas

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės pataria neatidarinėti SMS žinutėse gautų neaiškių nuorodų, nes jose gali būti paslėptas virusas. skaityti »

Programinės įrangos „piratavimas“ vartotojams ir verslui kainuoja milijardus valandų ir lėšų

„Microsoft“ užsakymu „International Data Center“ (IDC) atliko pasaulinį „piratinės“ programinės įrangos tyrimą ir nustatė, kad vartotojai siųsdamiesi „piratines“ kompiuterių programas turi 33 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. skaityti »