Lietuviams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas antrame Lietuvos namų ūkyje galima rasti bent vieną nebenaudojamą, tačiau atsargai tebelaikomą mobilųjį telefoną. Dažniau tokį įprotį, pasilikti „budintį“ telefoną turi 18–35 m. vyrai. Apklausos rezultatai rodo, jog beveik 20 proc. gyventojų turi vieną, ir tiek pat – du atsarginius telefonus. Tačiau vienas iš dešimties respondentų atsakė, jog namie saugo net ir 3–4 seniai nebenaudojamus mobiliuosius įrenginius.

Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, gyventojai turėtų skirti dėmesio ir tokių „budinčių“ mobiliųjų telefonų priežiūrai, nes kitaip jie gali tapti pavojingomis atliekomis. „Kartais užmirštame, kad mobiliojo telefono baterija turi savo galiojimo laiką. Netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, greta šildytuvų, stipriai įkaistančiose vietose, laikomos ar pasenusios ličio jonų baterijos gali užsidegti ar netgi sprogti. Tad, jei vis dar nenorite atsisveikinti su nenaudojamu mobiliuoju telefonu, rekomenduojame bent kartą per pusmetį patikrinti telefone esančios baterijos būklę: ar ji nėra padidėjusi, išsipūtusi, ar neteka skysčiai ir pan.“, – pataria L. Ivanauskas.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia, jog kartą metuose jiems prireikė atsargai laikomo mobiliojo telefono, tuo tarpu net 45 proc. „budinčių“ įrenginių taip ir lieka niekada nebepanaudojami. Seni telefonai namuose saugomi su mintimi „o gal dar prireiks“. Pavyzdžiui, kad būtų kuo greitai pakeisti sugedusį pagrindinį telefoną. EPA direktorius L. Ivanauskas teigia, jog tausojant gamtos išteklius naudingiausia būtų nebenaudojamą, tačiau dar veikiantį mobilųjį telefoną perleisti į antrinę rinką – parduoti ar padovanoti.

Jei įrenginys jau nebepataisomai sugedęs – antras šansas jam greičiausiai ir nebus suteiktas, todėl reikėtų jį, kaip ir kitus smulkiuosius elektroninius prietaisus, išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius. Smulkiąją elektroniką taip pat galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius – jų EPA visoje Lietuvoje yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. Artimiausius elektronikos atliekų surinkimo taškus galima atrasti, naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“.

Tuo tarpu stambiųjų elektronikos atliekų, pvz., šaldytuvų, šaldiklių, televizorių ir pan., galima atsisakyti, iškviečiant EPA atliekų surinkėjus. Jie stambiąsias elektronikos atliekas išveža nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti paskambinus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamai iš namų išvežamos pilnos komplektacijos stambiosios elektronikos atliekos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. kovo 16–23 dienomis, jos metu apklausti 1004 respondentai iš visos Lietuvos.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »