Lietuviams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas antrame Lietuvos namų ūkyje galima rasti bent vieną nebenaudojamą, tačiau atsargai tebelaikomą mobilųjį telefoną. Dažniau tokį įprotį, pasilikti „budintį“ telefoną turi 18–35 m. vyrai. Apklausos rezultatai rodo, jog beveik 20 proc. gyventojų turi vieną, ir tiek pat – du atsarginius telefonus. Tačiau vienas iš dešimties respondentų atsakė, jog namie saugo net ir 3–4 seniai nebenaudojamus mobiliuosius įrenginius.

Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, gyventojai turėtų skirti dėmesio ir tokių „budinčių“ mobiliųjų telefonų priežiūrai, nes kitaip jie gali tapti pavojingomis atliekomis. „Kartais užmirštame, kad mobiliojo telefono baterija turi savo galiojimo laiką. Netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, greta šildytuvų, stipriai įkaistančiose vietose, laikomos ar pasenusios ličio jonų baterijos gali užsidegti ar netgi sprogti. Tad, jei vis dar nenorite atsisveikinti su nenaudojamu mobiliuoju telefonu, rekomenduojame bent kartą per pusmetį patikrinti telefone esančios baterijos būklę: ar ji nėra padidėjusi, išsipūtusi, ar neteka skysčiai ir pan.“, – pataria L. Ivanauskas.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia, jog kartą metuose jiems prireikė atsargai laikomo mobiliojo telefono, tuo tarpu net 45 proc. „budinčių“ įrenginių taip ir lieka niekada nebepanaudojami. Seni telefonai namuose saugomi su mintimi „o gal dar prireiks“. Pavyzdžiui, kad būtų kuo greitai pakeisti sugedusį pagrindinį telefoną. EPA direktorius L. Ivanauskas teigia, jog tausojant gamtos išteklius naudingiausia būtų nebenaudojamą, tačiau dar veikiantį mobilųjį telefoną perleisti į antrinę rinką – parduoti ar padovanoti.

Jei įrenginys jau nebepataisomai sugedęs – antras šansas jam greičiausiai ir nebus suteiktas, todėl reikėtų jį, kaip ir kitus smulkiuosius elektroninius prietaisus, išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius. Smulkiąją elektroniką taip pat galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius – jų EPA visoje Lietuvoje yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. Artimiausius elektronikos atliekų surinkimo taškus galima atrasti, naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“.

Tuo tarpu stambiųjų elektronikos atliekų, pvz., šaldytuvų, šaldiklių, televizorių ir pan., galima atsisakyti, iškviečiant EPA atliekų surinkėjus. Jie stambiąsias elektronikos atliekas išveža nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti paskambinus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamai iš namų išvežamos pilnos komplektacijos stambiosios elektronikos atliekos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. kovo 16–23 dienomis, jos metu apklausti 1004 respondentai iš visos Lietuvos.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »