I. Dadašovas: „Terminas „skaitmeninė visata“ mūsų dienomis įgauna vis labiau apčiuopiamus kontūrus“

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis


Įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas

Informacinės technologijos (IT) – turbūt greičiausiai besivystanti sritis, kuri labai smarkiai keičia tiek verslą, tiek pačią visuomenę ir kartu sukuria naujus iššūkius. „Vykstant šiems procesams kyla naujų uždavinių. Vienas svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančio informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas“, – įžvalgomis dalijosi bankinių ir informacinių technologijų įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas.

Kokius išskirtumėte penkis svarbiausius pastarojo dešimtmečio pasiekimus lietuviškoje IT srityje? Kuo kiekvienas iš jų prisidėjo prie Lietuvos progreso?

Visų pirma būtina pažymėti sparčiai didėjančią skaitmeninių technologijų įtaką tiek mūsų kasdieniam gyvenimui, tiek verslui. Tai ir stulbinantis telekomunikacijų progresas, ir didėjantis interneto poveikis.

Nuolat greitėjantis internetas suteikia skaitmeninių technologijų plėtrai naujų impulsų: pakanka paminėti bankinę veiklą (internetinė bankininkystė, mobilusis bankas), mažmeninės prekybos verslo plėtrą, interaktyviąją televiziją (angl. Internet Protocol television, arba IPTV), švietimą (nuotolinis mokymasis), telemediciną, įvairių išmaniųjų įrenginių skaičiaus augimą.

Terminas „skaitmeninė visata“ mūsų dienomis įgauna vis labiau apčiuopiamus kontūrus.

Kokios esminės užduotys laukia IT sektoriaus per artimiausius dešimt metų – ką būtinai turime pasivyti, pasiekti, sukurti?

Daugelio ekspertų nuomone, per artimiausius dešimt metų didžiausią reikšmę turės sprendimai, pagrįsti daiktų interneto (angl. Internet of Things), didelių duomenų (angl. big data) ir debesų technologijos koncepcijomis. Šios trys kryptys jau šiandien daro ženklią įtaką kuriant universalias žinių bazes, naujas darbo vietas, didinant šalies konkurencingumą ir tuo pat metu stiprinant ekonomiką.

Tačiau vykstant šiems procesams, iškyla naujų uždavinių. Vienas iš svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančios informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas.

Ar dabartinė Lietuvos valdžia pakankamai gerai suvokia IT srities prioritetus ir ar dedamos tinkamos pastangos, kad taptume tikrai konkurencingi šioje srityje? Į ką reikėtų kreipti didžiausią dėmesį ir skatinti?

Esu visiškai įsitikinęs, kad valstybė privalo prisidėti prie šalies IT rinkos plėtros sudarydama jai palankias sąlygas. Be to, būtina maksimaliai palaikyti tas kompanijas, kurių veikla nukreipta į galutinių produktų kūrimą ir šalies eksporto į įvairias pasaulio šalis didinimą.

Kita ne mažiau svarbi valdžios užduotis – sąlygų kompetentingiems specialistams rengti kūrimas.

O ar dabartiniai, aukštąsias mokyklas baigiantys IT specialistai yra pakankamai gerai paruošti? Ko jiems trūksta ir kuo jie lenkia užsienio IT specialistus?

Nėra sinchronizacijos tarp to, kas vyksta pasaulinėje IT rinkoje, ir studentų turimų žinių. Technologijų augimas ir plėtra šiuo metu gerokai lenkia jaunų specialistų, baigusių universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas, žinių lygį. Todėl, manau, būtina keisti švietimo sistemą ir sudaryti sąlygas šiuolaikiniams studentams plėsti akiratį, nuo pirmų kursų įgyti būtinų praktinių įgūdžių bei maksimaliai išnaudoti savo žinias.

Kokias specialybes patartumėte rinktis jaunimui? Šiandien IT specialistų poreikis didelis, o kaip prognozuojate jo kitimą ateityje?

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse specialybės, susijusios su informacinėmis technologijomis, yra iš paklausiausių sąrašo. O valstybės užduotis – sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės rinkdamiesi savo kelią galėtų priimti teisingą sprendimą.

Mano patarimas jaunimui, besirenkančiam specialybę, – negalvoti tik apie greitai uždirbamus pinigus, o rinktis tokią sritį, kuri yra įdomi ir kur būtų galima maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus. Juk kai dirbi mėgstamą darbą, lengviau pasiekti norimą rezultatą ir sulaukti sėkmės.

Šiuo metu vadinamieji startuoliai yra ant bangos, kuri atsirito ir iki Lietuvos. Ar lietuviai turi potencialo sukurti kažką globalaus, kaip „Facebook“ ar „Skype“? Į ką turi orientuotis specialistai ir verslininkai, kad jų produktas ar kūrinys užkariautų pasaulį? O gal verta apsiriboti tik savo šalies ar regiono rinka?

Vertinu jaunus žmones, kurie turi inovatyvių idėjų, stengiasi jas įgyvendinti ir nori matyti savo darbo rezultatus. Deja, jau ilgą laiką įdėmiai stebėdamas daugybės startuolių istorijas pastebiu, kad dauguma jų nepateisina investuotojų vilčių. O didžioji išgyvenusių startuolių sukurto rezultato dalis atitenka investuotojams ir rėmėjams.

Jei kalbame apie verslą, lyderiai turi nagrinėti pasaulinių kompanijų istoriją, mokytis iš klaidų, nuolat stebėti IT rinką, taip pat aiškiai suvokti savo tikslus bei planus ir būti griežti savo kuriamų produktų ar paslaugų auditoriai. Tik tokiomis sąlygomis galima išlikti rinkoje ir išlaikyti aukščiausias pozicijas.

Kaip pasikeis mūsų technologijomis persunktas gyvenimas per artimiausius dešimt metų? Kaip pasikeis požiūris į privatumą, bendravimą, verslą?

Kuo aktyviau pažangios technologijos veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą, tuo labiau iškyla duomenų konfidencialumo klausimas. Informacijos saugojimas ir apsauga – tai uždaviniai, kurie taps itin svarbūs. O ypač tai aktualu, kai kalbama apie debesų technologijas, nes tiek viešame (angl. Public cloud), tiek privačiame (angl. Private cloud), tiek hibridiniame (angl. Hybrid cloud) „debesyse“ saugomi duomenys reikalauja visapusiško saugumo užtikrinimo. Todėl įvairūs saugumo sprendimai, tarp kurių – biometrinės priemonės, mobilieji įrenginiai, balso atpažinimo sistemos, ras savo vietą skirtingose kasdienio gyvenimo bei verslo srityse.

Kaip žmogus, stipriai formuojantis informacinių technologijų sritį, tam tikra prasme esate futurologas – kokios technologijos bus pačios svarbiausios ir stipriausiai pakeitusios mūsų gyvenimą po dešimties metų?

Mano jau minėtas daiktų internetas – tai milijardas kasdienių daiktų, objektų ir prietaisų, turinčių unikalius identifikatorius bei galinčių automatiškai registruoti, rinkti, analizuoti, priimti duomenis ir jais keistis.

Pavyzdžiui, sportiniai bateliai, fiksuojantys bėgimo greitį, tiltas, kaupiantis informaciją apie tai, kiek automobilių per jį pervažiuoja, laikrodžiai, galintys perduoti duomenis apie žmogaus organizmo būseną, ir kiti. Panašūs daiktai jau šiandien keičia mūsų gyvenimą, o ateityje jie taps dar prieinamesni.

Todėl ir toliau sparčiai didės informacijos kiekis. Prognozuojama, kad 2013–2020 metais jis padidės dešimteriopai – nuo 4,4 trln. iki 44 trln. gigabaitų.

Mano nuomone, naujos galimybės aprėpti ir operatyviai apdoroti šiuos milžiniškus duomenų srautus ženkliai pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius dešimt metų.

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kompleksiniam savitarnos įrenginių apsaugos sprendimui „ATMeye.iQ“ – aukso medalis

Lietuvos bankinių technologijų bendrovės BS/2 plėtojamas kompleksinis savitarnos įrenginių apsaugos ir monitoringo sprendimas „ATMeye.iQ“ gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2017“ aukso medalį. skaityti »

„Connected Commerce“ principas – bankų, mažmeninės prekybos ir klientų bendra ateitis

Dabartiniai verslininkai, atsižvelgdami į šiuolaikinio žmogaus poreikius, stengiasi pasiūlyti naujus, kuo inovatyvesnius sprendimus, padedančius taupyti klientų laiką. skaityti »

„Penki kontinentai“ pristato darbdavio įvaizdžio stiprinimo kampaniją „Viena komanda, viena įmonių grupė“

„Penki kontinentai“ įgyvendino darbdavio įvaizdžio stiprinimo kampaniją „Viena komanda, viena įmonių grupė“. Jos metu įmonių grupės darbuotojai pristatė savo darbą ir laisvalaikio pomėgius. skaityti »

BS/2 ir „VisionLabs“ kuria naujos kartos tarpbankines paslaugas

BS/2 ir „VisionLabs“ paskelbė apie strateginę verslo partnerystę. Įmonės kartu kurs tarpbankines identifikacijos paslaugas. skaityti »

„Skynet“ pirmajam savo klientui įdiegė 10 Gb/s internetą

Įmonių grupė „Penki kontinentai“, valdanti prekės ženklą „Skynet“, pirmoji šalyje įdiegė savo klientui 10 Gb/s greičio šviesolaidinį internetą. skaityti »

Armeno Babajano meno galerijai – 5-eri

Armeno Babajano meno galerija neseniai minėjo 5-erius metus. Tapytojas sakė, kad džiaugiasi pasirinkęs menininko profesiją. skaityti »

Baku įvyko bankinių ir mažmeninės prekybos technologijų konferencija „In Touch Baku 2017“

„Diebold Nixdorf” kartu su BS/2 organizavo tarptautinę konferenciją „In Touch Baku 2017“, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 bankinės ir mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų. skaityti »

Bankininkai ir finansininkai jau 10 kartą susirungė teniso turnyre „BFI Cup“

2017 metų tarptautiniame bankų ir finansų institucijų teniso turnyre „BFI Cup“, kurio generalinė rėmėja buvo bankinių ir mažmeninės prekybos technologijų įmonė BS/2, triumfavo SEB banko atstovai, surinkę 67 taškus. skaityti »

Bankomatų apsaugos sistema „ATMeye.iQ“ įdiegta 9 000 JAV bankomatų

Vieno didžiausių JAV ir Kanadoje veikiančių prekybos tinklų bankomatuose bus įdiegtas pažangiausias Lietuvos bankinių technologijų bendrovės BS/2 bankomatų apsaugos ir vaizdo stebėsenos sprendimas „ATMeye.iQ“. skaityti »

Šviesolaidiniam tinklui „Skynet“ jau 19 metų!

Prieš 19 metų Lietuvoje atsirado pirmasis šviesolaidinis tinklas – „Skynet“. skaityti »