I. Dadašovas: „Terminas „skaitmeninė visata“ mūsų dienomis įgauna vis labiau apčiuopiamus kontūrus“

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis


Įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas

Informacinės technologijos (IT) – turbūt greičiausiai besivystanti sritis, kuri labai smarkiai keičia tiek verslą, tiek pačią visuomenę ir kartu sukuria naujus iššūkius. „Vykstant šiems procesams kyla naujų uždavinių. Vienas svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančio informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas“, – įžvalgomis dalijosi bankinių ir informacinių technologijų įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas.

Kokius išskirtumėte penkis svarbiausius pastarojo dešimtmečio pasiekimus lietuviškoje IT srityje? Kuo kiekvienas iš jų prisidėjo prie Lietuvos progreso?

Visų pirma būtina pažymėti sparčiai didėjančią skaitmeninių technologijų įtaką tiek mūsų kasdieniam gyvenimui, tiek verslui. Tai ir stulbinantis telekomunikacijų progresas, ir didėjantis interneto poveikis.

Nuolat greitėjantis internetas suteikia skaitmeninių technologijų plėtrai naujų impulsų: pakanka paminėti bankinę veiklą (internetinė bankininkystė, mobilusis bankas), mažmeninės prekybos verslo plėtrą, interaktyviąją televiziją (angl. Internet Protocol television, arba IPTV), švietimą (nuotolinis mokymasis), telemediciną, įvairių išmaniųjų įrenginių skaičiaus augimą.

Terminas „skaitmeninė visata“ mūsų dienomis įgauna vis labiau apčiuopiamus kontūrus.

Kokios esminės užduotys laukia IT sektoriaus per artimiausius dešimt metų – ką būtinai turime pasivyti, pasiekti, sukurti?

Daugelio ekspertų nuomone, per artimiausius dešimt metų didžiausią reikšmę turės sprendimai, pagrįsti daiktų interneto (angl. Internet of Things), didelių duomenų (angl. big data) ir debesų technologijos koncepcijomis. Šios trys kryptys jau šiandien daro ženklią įtaką kuriant universalias žinių bazes, naujas darbo vietas, didinant šalies konkurencingumą ir tuo pat metu stiprinant ekonomiką.

Tačiau vykstant šiems procesams, iškyla naujų uždavinių. Vienas iš svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančios informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas.

Ar dabartinė Lietuvos valdžia pakankamai gerai suvokia IT srities prioritetus ir ar dedamos tinkamos pastangos, kad taptume tikrai konkurencingi šioje srityje? Į ką reikėtų kreipti didžiausią dėmesį ir skatinti?

Esu visiškai įsitikinęs, kad valstybė privalo prisidėti prie šalies IT rinkos plėtros sudarydama jai palankias sąlygas. Be to, būtina maksimaliai palaikyti tas kompanijas, kurių veikla nukreipta į galutinių produktų kūrimą ir šalies eksporto į įvairias pasaulio šalis didinimą.

Kita ne mažiau svarbi valdžios užduotis – sąlygų kompetentingiems specialistams rengti kūrimas.

O ar dabartiniai, aukštąsias mokyklas baigiantys IT specialistai yra pakankamai gerai paruošti? Ko jiems trūksta ir kuo jie lenkia užsienio IT specialistus?

Nėra sinchronizacijos tarp to, kas vyksta pasaulinėje IT rinkoje, ir studentų turimų žinių. Technologijų augimas ir plėtra šiuo metu gerokai lenkia jaunų specialistų, baigusių universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas, žinių lygį. Todėl, manau, būtina keisti švietimo sistemą ir sudaryti sąlygas šiuolaikiniams studentams plėsti akiratį, nuo pirmų kursų įgyti būtinų praktinių įgūdžių bei maksimaliai išnaudoti savo žinias.

Kokias specialybes patartumėte rinktis jaunimui? Šiandien IT specialistų poreikis didelis, o kaip prognozuojate jo kitimą ateityje?

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse specialybės, susijusios su informacinėmis technologijomis, yra iš paklausiausių sąrašo. O valstybės užduotis – sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės rinkdamiesi savo kelią galėtų priimti teisingą sprendimą.

Mano patarimas jaunimui, besirenkančiam specialybę, – negalvoti tik apie greitai uždirbamus pinigus, o rinktis tokią sritį, kuri yra įdomi ir kur būtų galima maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus. Juk kai dirbi mėgstamą darbą, lengviau pasiekti norimą rezultatą ir sulaukti sėkmės.

Šiuo metu vadinamieji startuoliai yra ant bangos, kuri atsirito ir iki Lietuvos. Ar lietuviai turi potencialo sukurti kažką globalaus, kaip „Facebook“ ar „Skype“? Į ką turi orientuotis specialistai ir verslininkai, kad jų produktas ar kūrinys užkariautų pasaulį? O gal verta apsiriboti tik savo šalies ar regiono rinka?

Vertinu jaunus žmones, kurie turi inovatyvių idėjų, stengiasi jas įgyvendinti ir nori matyti savo darbo rezultatus. Deja, jau ilgą laiką įdėmiai stebėdamas daugybės startuolių istorijas pastebiu, kad dauguma jų nepateisina investuotojų vilčių. O didžioji išgyvenusių startuolių sukurto rezultato dalis atitenka investuotojams ir rėmėjams.

Jei kalbame apie verslą, lyderiai turi nagrinėti pasaulinių kompanijų istoriją, mokytis iš klaidų, nuolat stebėti IT rinką, taip pat aiškiai suvokti savo tikslus bei planus ir būti griežti savo kuriamų produktų ar paslaugų auditoriai. Tik tokiomis sąlygomis galima išlikti rinkoje ir išlaikyti aukščiausias pozicijas.

Kaip pasikeis mūsų technologijomis persunktas gyvenimas per artimiausius dešimt metų? Kaip pasikeis požiūris į privatumą, bendravimą, verslą?

Kuo aktyviau pažangios technologijos veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą, tuo labiau iškyla duomenų konfidencialumo klausimas. Informacijos saugojimas ir apsauga – tai uždaviniai, kurie taps itin svarbūs. O ypač tai aktualu, kai kalbama apie debesų technologijas, nes tiek viešame (angl. Public cloud), tiek privačiame (angl. Private cloud), tiek hibridiniame (angl. Hybrid cloud) „debesyse“ saugomi duomenys reikalauja visapusiško saugumo užtikrinimo. Todėl įvairūs saugumo sprendimai, tarp kurių – biometrinės priemonės, mobilieji įrenginiai, balso atpažinimo sistemos, ras savo vietą skirtingose kasdienio gyvenimo bei verslo srityse.

Kaip žmogus, stipriai formuojantis informacinių technologijų sritį, tam tikra prasme esate futurologas – kokios technologijos bus pačios svarbiausios ir stipriausiai pakeitusios mūsų gyvenimą po dešimties metų?

Mano jau minėtas daiktų internetas – tai milijardas kasdienių daiktų, objektų ir prietaisų, turinčių unikalius identifikatorius bei galinčių automatiškai registruoti, rinkti, analizuoti, priimti duomenis ir jais keistis.

Pavyzdžiui, sportiniai bateliai, fiksuojantys bėgimo greitį, tiltas, kaupiantis informaciją apie tai, kiek automobilių per jį pervažiuoja, laikrodžiai, galintys perduoti duomenis apie žmogaus organizmo būseną, ir kiti. Panašūs daiktai jau šiandien keičia mūsų gyvenimą, o ateityje jie taps dar prieinamesni.

Todėl ir toliau sparčiai didės informacijos kiekis. Prognozuojama, kad 2013–2020 metais jis padidės dešimteriopai – nuo 4,4 trln. iki 44 trln. gigabaitų.

Mano nuomone, naujos galimybės aprėpti ir operatyviai apdoroti šiuos milžiniškus duomenų srautus ženkliai pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius dešimt metų.

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Paskelbta apie grėsmę „Wi-Fi“ tinklams: ką reikia žinoti ir kaip apsisaugoti

Spalio 16 dieną belgų mokslininkas Maty Vanhoefas viešai paskelbė apie belaidžio ryšio (angl. Wi-Fi) saugumo spragą, pavadinimu KRACK (angl. Key Reinstallation AttaCK). Ši WPA2 duomenų šifravimo protokolo apsaugos spraga yra visuose apsaugotuose „Wi-Fi“ tinkluose bei juos naudoja... skaityti »

„Penki kontinentai“ gavo „Žydinčio Vilnius“ apdovanojimą

Vilniaus savivaldybė antrus metus iš eilės skiria įmonių grupei „Penki kontinentai“ konkurso „Žydintis Vilnius“ apdovanojimą už gražiai puoselėjamą aplinką šalia grupės pastato. skaityti »

Bankų ateitis: klientus aptarnaujantys botai ir universalūs padalinių skyriai? (1)

Lietuvos bankinių technologijų įmonės BS/2 verslo vystymo vadovas Daniel Fukson teigia, kad finansų institucijos didesnį dėmesį galėtų skirti universaliems technologiniams sprendimams, gebantiems atstoti visą banko padalinį. skaityti »

Atsiskaityti už „Skynet“ paslaugas dar patogiau

Nuo rugsėjo mėnesio „Skynet“ klientai už teikiamas šviesolaidinio interneto ir išmaniosios TV paslaugas gali atsiskaityti dar keliais patogiais būdais. skaityti »

„Knygos per „Penki TV“ pradeda septintą sezoną

Septintus metus iš eilės kone vienintelė laida apie knygų pasaulį Lietuvoje „Knygos per „Penki TV“ nuo rugsėjo 12 d. savo žiūrovus kviečia prasmingai praleisti laiką su rašytojais, iliustratoriais, literatūrologais ir aplankyti svarbiausius literatūrinius renginius. skaityti »

„Skynet“ fiksuoja 1 Gb/s interneto planų augimą

Šviesolaidinio interneto „Skynet“ vartotojų, užsakančių 1 gigabito per sekundę interneto spartos planus, skaičius per penkerius metus augo eksponentiškai. skaityti »

„Service Desk.iQ“ sėkmingai įsitvirtino tarptautinėje rinkoje

„Penkių kontinentų“ grupei priklausančios įmonės BS/2 plėtojamo sprendimo „Service Desk.iQ“ privalumais įsitikino bankomatų tinklą prižiūrinčios ukrainiečių įmonės atstovai. skaityti »

Nuo rugsėjo nebeveiks „Akropolyje“ esantis „Skynet“ klientų aptarnavimo skyrius

Nuo rugsėjo 1 d. „Skynet“ klientų aptarnavimo skyrius, esantis „Akropolyje“, yra uždaromas. skaityti »

Už „Skynet“ paslaugas atsiskaityti galima ir per „Manogile.lt“

Nuo rugpjūčio 7 dienos „Skynet“ klientams siūlomas naujas atsiskaitymo būdas – savitarnos paslaugų svetainė „Manogile.lt“, kuris leis vienu paspaudimu apmokėti ne tik už komunalines paslaugas, bet ir „Skynet“ internetą bei išmaniąją televiziją. skaityti »

Šiuolaikiški bankomatai tampa draugiški akliesiems ir silpnaregiams (1)

Lietuvos aklieji ir silpnaregiai pageidautų, kad šalyje veikiantys bankai atsižvelgtų į jų poreikius ir į bankomatus įdiegtų technologinius sprendimus, kurie padėtų silpnaregiams savarankiškai naudotis bankomatais. skaityti »

Stebėkite „Eurobasket 2017“ varžybas HD formatu

Krepšinio aistruoliai, ar žinojote, kad „Eurobasket 2017“ varžybas galėsite stebėti HD formatu? Išmaniosios televizijos „Skynet“ žiūrovus kviečiame žiūrėti varžybas per kanalą „TV3 Krepšinis HD“. skaityti »