Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Publikuota: 2017 m. spalio 17 d. antradienis

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pateko dvi Lietuvos aukštosios mokyklos.

Pirmaujančias pozicijas Lietuvoje išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 18 vietą (pernai – 21 vietą). Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), pakilęs per 2 pozicijas ir užėmęs 41 vietą, šiemet ir vėl įvertintas kaip antras geriausias šalies universitetas bei techninių universitetų lyderis. VGTU šiame reitinge stabiliai po dvi pozicijas kyla nuo 2014–2015 metų, kai reitinge užėmė 47 vietą.

„Du Lietuvos universitetai jau ketvirtus metus ne tik yra užsitikrinę stabilią vietą geriausių regiono universitetų 50-uke, bet ir kyla aukštyn. Atsižvelgiant į tai, kad reitingas sudaromas analizuojant įvairiausius kriterijus ir kasmet reitinguojamų aukštųjų mokyklų vis daugėja, stabilus kilimas yra nuoseklaus darbo, tikslingo turimų išteklių investavimo bei susitelkimo į studijų ir mokslo kokybės gerinimą rezultatas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvos universitetai konkuruoja su kitais regiono universitetais turėdami labai ribotą finansavimą, o išlaidos, skiriamos vienam studentui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, labai skiriasi nuo EBPO vidurkio: Lietuvą lenkia Estija, Lenkija, Slovėnija, Rusija ir daugelis kitų regiono šalių,“, – sako VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet į reitingą pateko 7 Lietuvos universitetai. Reitinguojamų universitetų šimtuke dar atsidūrė KTU (51 vieta) ir VDU (72 vieta). Palyginimui, į reitingą pakliuvo 3 Estijos ir 4 Latvijos universitetai. Estija – vienintelė iš Baltijos šalių, kurios aukštoji mokykla pateko į reitingo geriausiųjų dešimtuką – Tartu universitetas užėmė 3 vietą.

Vakar pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktos Lietuvos švietimo padėties apžvalgoje konstatuojama, kad viena iš sričių, kurias reikėtų stiprinti aukštajam mokslui yra studentų mobilumas.

„Suprasdami, kad šiuolaikinis aukštasis mokslas neturi sienų, jau keletą metų tam skiriame ypatingą dėmesį ir pasiekėme tai, kad pagal tarptautinių studentų skaičių „Emerging Europe and Central Asia 2018“ reitinge esame pirmi tarp Lietuvos universitetų. Šiais metais į VGTU priimtų užsienio studentų skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dar beveik 10 procentų, tad šiuo metu VGTU studijuoja 966 užsienio studentai iš 77 pasaulio šalių“, – akcentuoja VGTU rektorius.

Anot jo, VGTU itin daug dėmesio skiria ir savo studentų mobilumui – VGTU paraiškos mainams finansuoti pagal pasaulinės partnerystės programą yra itin sėkmingos ir jau trečius metus iš eilės universitetas gali skirti mainams ne ES šalyse didžiausią biudžetą tarp visų Lietuvos universitetų.

Regioniniam QS reitingui sudaryti yra naudojami panašūs duomenys kaip ir pasauliniam QS reitingui: „Emerging Europe and Central Asia 2018“ aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademinio personalo ir darbdavių, santykį tarp studentų ir dėstytojų, mokslo publikacijų skaičių (Scopus duomenų bazė), Webometrics reitinge užimamą poziciją, vertinant matomumą ir įtaką internetinėje erdvėje, mokslo publikacijų citavimo rodiklius (Scopus duomenų bazė), daktaro laipsnį turinčio personalo dalį, užsienio dėstytojų ir užsienio studentų dalis.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »