Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 14 d. pirmadienis

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. Tai numato Vyriausybės patvirtintas naujas mokslinių tyrimų finansavimo modelis.

„Siekiant kokybiško mokslo svarbu sudaryti jam būtinas prielaidas. Todėl finansuojant mokslinius tyrimus įvedamas kokybinis matmuo. Tai leis Lietuvos mokslui orientuotis į tarptautinio lygio kokybę ir sparčiau įsijungti į pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus.

Iki šiol skiriant finansavimą mokslui buvo atsižvelgiama tik į formaliuosius kiekybinius rodiklius. Kiekybiniai rodikliai paprastai atsižvelgia tik mokslinių darbų skaičių ir iki šiol daugiausia jais buvo remiamasi vertinant mokslinę veiklą. Kokybiniai rodikliai atskleidžia, kokio lygio yra paskelbti mokslo darbai, patentai ir dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose.

Finansavimas pagal naująjį kitąmet įsigaliosiantį vertinimo modelį mokslo ir studijų institucijoms bus skiriamas nuo 2019 m.

Pagal naująjį modelį valstybės finansavimą moksliniams tyrimams galės gauti ne tik valstybinės, bet ir nevalstybinės mokslo institucijos.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »