ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių

Publikuota: 2016 m. gruodžio 16 d. penktadienis

Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

„Švietimas – sritis, kurioje kur besi, ten skauda: visur problemos. Bet visi jau supranta, kad reikalingi pokyčiai. Deja, paprastų receptų nėra. Švietime nėra taip, kaip įmonėje: pakeitus valdybą ar vieną vadovą visų problemų neišspręsi. Vienas ministras nieko negali padaryti. Ministerija turi duoti kryptį ir instrumentus, bet turime veikti visi: verslas, politikai, mokyklų bendruomenė. Jeigu nebus bendros aiškios krypties, tuomet pokyčiai neįvyks. Vienas pirmųjų darbų Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, bet jį įgyvendinant turi dirbti visos bendruomenės kartu“, – sako J. Petrauskienė.

Pasak R. Dargio, daugėja bandymų supriešinti didžiuosius darbdavius ir likusią visuomennę, mokyklose vaikai nėra mokomi verslumo, valstybė nesistengia auginti ir stiprinti vidurinę klasę: „Nuo Vakarų atsiliekame vidutinių ir smulkių įmonių skaičiumi, taip pat turime potencialo sužibėti ir  aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, todėl labai svarbu, kad valstybė savo ateitį grįstų kūrybingais, išmaniais žmonėmis. Tam reikalinga privaloma mokytojų rengimo programa, efektyvi dabartinių mokytojų perkvalifikavimo programa, profesinio orientavimo sistema, pameistrystės programa, aktyvesnis profesinių ir verslo bendradarbiavimas“.

J. Petrauskienės teigimu, jeigu norime stiprių mokytojų, juos turi rengti stiprūs universitetai. Svarbus ir verslo dalyvavimas neformaliame švietime bei mokymosi visą gyvenimą srityje. Profesinio rengimo srityje ministrė pasigenda aiškios krypties ir pastebi, kad į sektorinius centrus investuoti pinigai, tačiau iš jų grąžos nereikalaujama.

„Šiuo metu vaikams trūksta kūrybingumo lavinimo, žinių, kaip sukurti produktą, kaip ugdyti asmeninius talentus. Neformaliame švietime ir verslas turi visiškai kitaip pristatyti patį gamybos ir viso verslo procesą: reikia padėti vaikams suvokti kaip veikia įmonės, mokyklose turi būti metodiškai aiškinama, kas yra marketingas, logistika, dizainas. Šiuo metu apie tai nėra kalbama“, – teigia R. Dargis.

Ministrė siūlo švietimo politiką susieti su regionine politika, nes dabar tarp didmiesčių ir regiono mokyklų neretai žioji praraja: „Geros ir blogos, mokyklos, silpni ir stiprūs mokytojai ir t. t. – dabar netolygumas labai didžiulis, todėl reikalingi sprendimai, kaip tą netolygumą mažinti. Turime padėti savivaldai rasti sprendimus“.

Šaltinis: lpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (1)

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »