Robotai „Lingroidai“ kuria savo kalbą

Publikuota: 2011 m. gegužės 20 d. penktadienis

Paprastai skaitmeninių sistemų komunikacijai naudojamos specialios komandos, kurios iš anksto įdiegtos programinėje ar aparatinėje įrangoje ir vienodai suprantamos visų informaciją siunčiančių ir gaunančių objektų, tačiau Australijos mokslininkai nutarė kiek pakeisti šią taisyklę ir sukūrė robotus, kurie bendraudami neturi iš anksto apibrėžtų žodžių ir juos kuria patys panašiai kaip vaikai.

Šie važinėjantys robotai, pavadinti „Lingroidais“, turi vaizdo kamerą, lazerinį atstumo matuoklį bei sonarą, padedantį sudaryti vietos žemėlapį ir išvengti kliūčių. Taip pat jie turi mikrofoną ir garsiakalbį ir gali garsiniais signalais bendrauti tarpusavyje.

Šio projekto idėja galima apibūdinti maždaug taip: įsivaizduokite, kad pabudote ryte, visiškai pamiršę visas mokėtas kalbas, ir sutikote žmogų, turintį lygiai tokią pačią problemą. Ką darytumėte? Greičiausiai mėgintumėte sugalvoti kažkokį žodį ir parodytumėte į daiktą, kurį mėginate įvardinti, taip sukurdami sąsają tarp to daikto ir jo naujo pavadinimo. Ir tai būtent tai, ką daro „Lingroidai“. Jei vienas jų atsiduria nežinomoje vietoje, jis sukuria žodį, atsitiktinai parinkdamas raides, ir pasako jį kitam sutiktam robotui, taip jam nurodydamas, kaip pavadinta ši vieta.

Po pradinio etapo robotai ima sutvirtinti savo kalbos žinias. Pavyzdžiui, vienam ištarus „kuzo“, jie abu skuba į tą vietą, kuri, jų nuomone, taip pavadinta. Jei jie pasirenka tą pačią vietą ir susitinka, sąsaja tarp vietos  ir jos pavadinimo yra patvirtinama. Taip pat robotai gali ir paklausti vienas kito apie vietą, iš kur jie atvažiavo – taip sukuriami žodžiai, susieti su labiau abstrakčiomis sąvokomis, tokiomis kaip kryptis ir atstumas.

Po kelių tūkstančių „pasikalbėjimų“ robotai sugebėjo sutarti dėl krypties pavadinimo maždaug dešimties laipsnių tikslumu, o dėl atstumų apibūdinimo sutarė 40 cm tikslumu. Be to, naudodami vien tik savo sukurtus žodžius, kiekvienas robotas sugebėjo sukurti labirinto, kuriuo važinėjo, zonų žemėlapį ir suteikti joms vardus, ir abu šie žemėlapiai labai gerai atitiko vienas kitą.

„Lingroidų“ kūrėjai planuoja juos tobulinti ir „išmokyti kalbėti“ gerokai sudėtingesnėmis temomis, pavyzdžiui, duoti vienas kitam nurodymus, kaip patekti į kurią nors vietą. O mokslininkų tikslas – pasiekti, kad jie pradėtų efektyviai bendrauti, gal būt ne tik tarpusavyje, bet ir su žmonėmis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »