Robotai „Lingroidai“ kuria savo kalbą

Publikuota: 2011 m. gegužės 20 d. penktadienis

Paprastai skaitmeninių sistemų komunikacijai naudojamos specialios komandos, kurios iš anksto įdiegtos programinėje ar aparatinėje įrangoje ir vienodai suprantamos visų informaciją siunčiančių ir gaunančių objektų, tačiau Australijos mokslininkai nutarė kiek pakeisti šią taisyklę ir sukūrė robotus, kurie bendraudami neturi iš anksto apibrėžtų žodžių ir juos kuria patys panašiai kaip vaikai.

Šie važinėjantys robotai, pavadinti „Lingroidais“, turi vaizdo kamerą, lazerinį atstumo matuoklį bei sonarą, padedantį sudaryti vietos žemėlapį ir išvengti kliūčių. Taip pat jie turi mikrofoną ir garsiakalbį ir gali garsiniais signalais bendrauti tarpusavyje.

Šio projekto idėja galima apibūdinti maždaug taip: įsivaizduokite, kad pabudote ryte, visiškai pamiršę visas mokėtas kalbas, ir sutikote žmogų, turintį lygiai tokią pačią problemą. Ką darytumėte? Greičiausiai mėgintumėte sugalvoti kažkokį žodį ir parodytumėte į daiktą, kurį mėginate įvardinti, taip sukurdami sąsają tarp to daikto ir jo naujo pavadinimo. Ir tai būtent tai, ką daro „Lingroidai“. Jei vienas jų atsiduria nežinomoje vietoje, jis sukuria žodį, atsitiktinai parinkdamas raides, ir pasako jį kitam sutiktam robotui, taip jam nurodydamas, kaip pavadinta ši vieta.

Po pradinio etapo robotai ima sutvirtinti savo kalbos žinias. Pavyzdžiui, vienam ištarus „kuzo“, jie abu skuba į tą vietą, kuri, jų nuomone, taip pavadinta. Jei jie pasirenka tą pačią vietą ir susitinka, sąsaja tarp vietos  ir jos pavadinimo yra patvirtinama. Taip pat robotai gali ir paklausti vienas kito apie vietą, iš kur jie atvažiavo – taip sukuriami žodžiai, susieti su labiau abstrakčiomis sąvokomis, tokiomis kaip kryptis ir atstumas.

Po kelių tūkstančių „pasikalbėjimų“ robotai sugebėjo sutarti dėl krypties pavadinimo maždaug dešimties laipsnių tikslumu, o dėl atstumų apibūdinimo sutarė 40 cm tikslumu. Be to, naudodami vien tik savo sukurtus žodžius, kiekvienas robotas sugebėjo sukurti labirinto, kuriuo važinėjo, zonų žemėlapį ir suteikti joms vardus, ir abu šie žemėlapiai labai gerai atitiko vienas kitą.

„Lingroidų“ kūrėjai planuoja juos tobulinti ir „išmokyti kalbėti“ gerokai sudėtingesnėmis temomis, pavyzdžiui, duoti vienas kitam nurodymus, kaip patekti į kurią nors vietą. O mokslininkų tikslas – pasiekti, kad jie pradėtų efektyviai bendrauti, gal būt ne tik tarpusavyje, bet ir su žmonėmis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (1)

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »