Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Publikuota: 2016 m. gruodžio 6 d. antradienis

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia, todėl reikalingas aktyvesnis profesinis orientavimas šeimoje ir mokykloje, glaudesnis bendradarbiavimas su verslu.

„Profesinis orientavimas šeimose ir mokyklose turi keistis, jei norime, kad jauno žmogaus parengimas savarankiškam gyvenimui būtų trumpesnis ir taip brangiai nekainuotų tiek šeimoms, tiek valstybei. Šiandien trūksta ne profesinių mokyklų mokinių, bet gimnazijų, progimnazijų, mokyklų mokinių susitikimų su verslininkais, kad būtų galima lengviau suprasti, kaip per pastaruosius metus keitėsi technologijos ir kaip įmonėse organizuojami procesai. Šeima, mokykla, verslas – aktyvumo šiose grandyse turėtų būti daugiau, jei norime, kad profesinis mokymas įgautų pagreitį“, – sako R. Dargis.

LPK prezidentas iš verslo pusės pasigenda daugiau iniciatyvų ir įsijungimo į mokymo procesą dar mokykloje. Pasak jo, kuo anksčiau įmonė identifikuos savo plėtrą ir prisidės ugdant būsimus darbuotojus, tuo geresni bus verslo rezultatai.

„Ypač svarbus ir verslo bendradarbiavimas su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, o tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Todėl verslas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo naują mokymo būdą – dualinį mokymą, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokyklose ir iškart tokį patį laiką atlieka praktiką įmonėje“, – teigia LPK prezidentas.

Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos darbdaviai pasirenka kandidatus: turimas žinių ir įgūdžių lygis, požiūris į darbą ir turimos vertybės, patirtis. R. Dargio nuomone, technologijų išmanymas ir gebėjimas jas valdyti atveria naujas galimybes šiuolaikiniam žmogui: „Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą.“

Verslumo skatinimas profesinėse mokyklose taip pat turėtų užimti daugiau vietos. Pasak LPK prezidento, išmokius profesijos, svarbu papasakoti ir apie galimybes kompleksiškai panaudoti ir parduoti savo gebėjimus. Juk mokslus baigęs specialistas išmano įrangą, mato poreikį – kodėl jam nesukūrus naujos paslaugos ar produkto pačiam?

„Ko Lietuvoje labai trūksta, kai kalbame apie konkurencingumą, tai išmanių žmonių, kurie galėtų teikti novatoriškas paslaugas ir kurti modernius produktus. Lietuvai reikia ne darbininkų, o daugiau smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų. Lyginant su Vakarų Europa, jų turime per mažai yra. Taigi yra puiki erdvė tiems žmonėms, kurie įgyja profesines žinias ir nori patys būti savarankiški savo verslo šeimininkai“, – sako LPK prezidentas.

Lietuvoje šiuo metu veikia 70 profesinio mokymo įstaigų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2016–2017 mokslo metus pradėjo 46 990 profesinio mokymo įstaigų mokinių.

2016 metais tęstinį profesinį mokymą baigė apie 14,5 tūkst. asmenų darbo rinkos mokymo centruose, apie 11,5 tūkst. asmenų – profesinėse mokyklose. 2016 metais 68 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

Deja, bet šiuo metu per mažai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų ir profesinių mokyklų infrastruktūra, į kurią neseniai buvo investuotos didelės ES struktūrinių fondų lėšos – per 450 mln. litų, o iš 2014–2020 m. ES fondų  investicijų planuojama paskirti dar beveik 50 mln eurų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »