Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Publikuota: 2017 m. birželio 22 d. ketvirtadienis

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą. Norite būti kūrybingi? Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį.

„Mums atrodo, kad reikia prisipirkti planšetinių kompiuterių, įsirengti daug išmaniųjų klasių ir t.t., ir mes tada būsime kūrybingi. Bet kūrybingumas yra visai ne tai! Jis susijęs su žmonių santykiais, bendradarbiavimu, nuoseklia praktika, atkaklumu, smalsumu, vaizduote...“, − kūrybingumo elementus vardina Paulius. Anot jo, sėkmingas kūrybingumo ugdymas priklauso nuo mokyklos kultūros, bendruomenės, nuo to, kiek mokykloje skatinamos iniciatyvos, kiek turima motyvacijos kurti ir veikti bei, neabejotinai, nuo mokyklos vadybos principų. Pati mokyklos bendruomenė gali kurti palankias sąlygas kūrybingumui ugdyti.

EBPO ekspertai nurodo, kad pokytis negali vykti, kol bendruomenei nėra aiškūs tikslai. Taip pat jei priimant sprendimus nesiremiama duomenimis, jei trūksta atskaitingumo ir vienybės. „Mokykla yra bendruomenė. Tu negali atskirai žiūrėti į mokinius, į mokytojus. Taip yra: vieni ateina mokytis, kiti mokyti, kiti jiems vadovauti. Bet bendras sutarimas, ką mes toje mokykloje veikiame, kokie mūsų iššūkiai, tikslai, turi būti bendrai žinomi“, − teigia Paulius ir sako, kad kūrybiškumui reikia tam tikros erdvės, kur pati bendruomenė sugalvotų, ko jie nori. „Ne tik mokytojai turėtų spręsti kaip moksleiviai turėtų mokytis, bet ir patys moksleiviai puikiai gali tai nuspręsti. Tai ilgas ir sunkus procesas, bet mokykloje mes galim daryti viską!“

Pauliaus nuomone, amžinas švietimo reformavimas neduos rezultatų, jei mes patys nejausime laisvės keisti ir prisiimti atsakomybę. „Atrodo, kad mums tiesiog patogu dirbti tokioje sistemoje ir mes save apgaudinėjame, kad viskas gerai, nors rezultatai mūsų netenkina. Tie patys tyrimai rodo, kad mes atsiliekame, bet kai pradedi ką nors judinti, susiduri su pasipriešinimu. Dabar vyraujantis požiūris, kad geriau blogiau kaip yra dabar, nei bandyti ką nors iš viso keisti. Dėl to, kad situacija gerėtų, visų pirma, reikia keisti požiūrį. Pati mokyklos bendruomenė turi kelti klausimus, kokia ji nori būti, kiek ir kaip kūrybinga.“

Paulius jau šešerius metus dirba su mokyklomis, siekdamas įgalinti pačią bendruomenę kurti ir tapti labiau kūrybinga. Jis teigia, kad mokyklose egzistuoja skirtingo lankstumo sistemos, kurios veikia, bet ne taip, kaip visi norėtų: „Daugumoje mokyklų skamba vis tas pats skambutis, kuris pradeda ir baigia pamoką. Kodėl mes to negalime nuspręsti patys? Visi turi telefonus, laikrodžius ir čia neina kalba apie melodiją. Tai apie tai, kad vaikai išmoktų planuoti savo laiką, kad mokytojai ir mokiniai būtų atsakingi už vieni kitus: kada ateiti į pamoką, kada išeiti, kada pradėti pertrauką. Mes mąstome kaip patobulinti sistemą, tačiau koks yra tas pirmas mažas žingsnis į sisteminį pokytį? Prašau − skambutis galėtų būti puikus pavyzdys.“

Šaltinis: Pranešimas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »