Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija sutarė moksleivių finansinį raštingumą ugdyti kartu

Publikuota: 2013 m. gegužės 3 d. penktadienis

Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė bendradarbiavimo dėl finansinio ir ekonominio mokinių švietimo susitarimą. Institucijos bendradarbiaus rengdamos mokomąją medžiagą ir organizuodamos mokymus, taip pat atlikdamos finansinio raštingumo tyrimus ir keisdamosi informacija apie pažangius ekonominio švietimo metodus.

„Sieksime, kad institucijų bendradarbiavimas būtų ilgalaikis, kryptingas ir nuoseklus, o jo veiksmingumą matuosime ne renginių skaičiumi, bet realiais vaikų ir jaunimo finansinės elgsenos pokyčiais“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo įsitikinimu, finansinis švietimas turi prasidėti dar mokyklos suole – šiuo laikotarpiu įgytos žinios, įgūdžiai įsimena labiausiai ir lieka visam gyvenimui.

Anot V. Vasiliausko, plečiantis finansinių produktų ir paslaugų spektrui ir prieinamumui, finansinio vaikų ir jaunimo švietimo bei praktinių įgūdžių poreikis tampa būtinybe – jau septynmečiai gali naudotis bankų kortelėmis, o abiturientams tenka priimti rimtus sprendimus dėl paskolos studijoms.

Finansinio išprusimo spragas rodo tai, kad vis daugiau jaunimo susivilioja greitaisiais kreditais, kurių vėliau neįstengia grąžinti. Lietuvos banko žiniomis, daugiausia greitųjų kreditų sutarčių sudaryta su jaunesniais nei 25 m. klientais ir būtent šiai – jauniausių klientų grupei – tenka didžiausia pradelstų paskolų dalis.

Pagal pasirašytą bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija susitarimą Lietuvos bankas aktyviai dalyvaus rengiant ugdymo programų pakeitimus ir konkrečias užduotis, keliant ekonomikos mokytojų kvalifikaciją. Siekis įtraukti finansinį švietimą į formaliojo ugdymo programas yra vienas iš svarbiausių tikslų, įtvirtintų Lietuvos banko valdybos patvirtintoje Finansinio švietimo koncepcijoje.

2015 m. Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pagal Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos programą kartu atliks tarptautinį finansinio raštingumo tyrimą. Šio tyrimo metu bus vertinamos penkiolikmečių Lietuvos moksleivių asmeninių finansų srities žinios ir gebėjimas jas pritaikyti. Tyrimas ne tik leis įvertinti jaunimo finansinį raštingumą, palyginti jį su kitų šalių bendraamžių finansiniu išprusimu, bet ir padės išsiaiškinti didžiausias žinių, susijusių su asmeninių finansų valdymu, spragas ir kokios finansinio švietimo priemonės taikytinos tobulinant formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Praėjusių metų pradžioje šalies finansų rinkos priežiūrą sutelkus Lietuvos banke, finansinis švietimas tapo viena iš prioritetinių sričių. Šių metų vasario mėn. Lietuvos banko valdyba patvirtino Finansinio švietimo koncepciją, kurios tikslas – didinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Balandžio mėn. pradėjo veikti nauja Lietuvos banko finansinio švietimo interneto svetainė (www.pinigubite.lt). Joje kiekvienas gali rasti informacijos, patarimų ir priemonių, kurios padės išmintingai valdyti savo pinigus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »