Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Publikuota: 2016 m. kovo 23 d. trečiadienis

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. Tačiau vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas pastebi, kad mokyklose trūksta specialistų, kurie finansinio raštingumo mokinius galėtų mokyti kvalifikuotai ir profesionaliai.

„Lietuvos vaikai mokyklose gauna finansinio raštingumo pradžiamokslį dalyvaudami ekonomikos ir verslumo pamokose. Tačiau kyla klausimas, kokia tokio mokymo kokybė. Daugumoje Lietuvos mokyklų finansinio raštingumo mokymas yra paviršutiniškas. Tai dažnai netgi atgraso mokinius  nuo tolesnio domėjimosi“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Jurkevičius.   

Kodėl svarbu mokyklose vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad niekas žmogui taip nėra svarbu kaip finansiniai dalykai. Visi mes turime, uždirbame, leidžiama pinigus. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip elgtis su pinigais, kaip jie funkcionuoja. Finansinis raštingumas, teisinės sistemos pagrindų, Konstitucijos išmanymas yra labai svarbu gyvenime. Juk nuo žmonių išsilavinimo ir sąmoningumo priklauso valstybių gyvenimo kokybė ir pasiekimai.

Lietuvos pagrindinio ugdymo programoje yra ekonomikos ir verslumo disciplina. Ją dėstyti galima  9 arba 10 klasėje, o kaip pasirenkamasis dalykas ji gali būti tęsiama ir vyresnėse klasėse. Vilniaus licėjuje mokiniai ekonomikos ir verslumo mokomi antroje gimnazijos, arba kitaip sakant, dešimtoje klasėje. Yra viena vienuoliktokų ir dvyliktokų grupė, kuri ekonominio švietimo mokosi papildomai. Bet tai nėra masinis reiškinys. 

Kokiais būdais galima mokinius skatinti labiau domėtis finansų tvarkymu, taupymo, investavimo būdais?  

Mokinių domėjimasis tam tikru dalyku visada priklauso nuo žmogaus, kuris jo moko. Jeigu asmenybė yra išmani, patraukli mokiniams, tada susidomėjimas yra. Čia ir kyla pagrindinė problema – kaip mokyti ekonomikos ir verslumo, kai nėra tam tinkamai parengtų specialistų.

Šių dalykų turi būti mokoma profesionaliai ir kvalifikuotai. Darydami tą primityviai, mes ne tik galime negerai paaiškinti, bet ir pridaryti žalos. Tokiu atveju geriau šių dalykų iš viso nemokyti. Mokyklose reikalingi ne tik profesionalūs specialistai, bet ir pažangios, naujoviškos mokymo priemonės. 

Ar finansinis jaunų žmonių švietimas – mokyklų atsakomybė,  ar už jį atsakingi mokinių tėvai? 

Kiekviena šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko. Bent jau elementarių žinių, kaip tą daryti, vaikams galėtų suteikti tėvai. Mokyklos paskirtis – mokyti ir diegti tam tikras vertybes. Kiek ir kada mokinius mokyti ekonominių ir verslumo pagrindų mokykloje – dar vienas svarbus klausimas. Mano nuomone, pusmečio gerų paskaitų turėtų visiškai pakakti tam, kad padėtume jaunam žmogui susiorientuoti finansiniuose reikaluose, suvokti pagrindinius ekonomikos dėsnius.

Jūsų gimnazijos mokiniai skina laurus mokslo olimpiadose, abiturientai stebina puikiomis žiniomis. Koks jūsų gimnazijos mokinių finansinis raštingumas?

Mokinių finansinis raštingumas priklauso nuo šeimos socialinės padėties. Pastebiu, kad kuo šeima gyvena prasčiau, tuo vaikas geriau supranta pinigų vertę ir jų prasmę. Labiau pasiturinčių šeimų atžalų finansinis sąmoningumas prastesnis. Bet su pinigais labai greitai išmokstama elgtis.

Tik pradėjęs gyventi savarankiškai jaunas žmogus iš karto pajunta tikrąją pinigų vertę. Juk pačiam uždirbti pinigus labai sunku, tačiau išleisti juos labai paprasta. Būtų puiku, jei mokiniams būtų sudarytos sąlygos dirbti. Bent jau vasaros metu.

Amerikietiško verslumo variantas – puikus pavyzdys. Ten daug jaunų žmonių plauna indus ar susiranda kitos trumpalaikės sezoninės veiklos. Tai – fantastiška patirtis. Tokiu būdu galima ne tik geriau suprasti pinigų vertę, bet ir įgyti darbo patirties, išmokti tam tikro darbo. Visgi skatinti vaikus dirbti ir užsidirbti – tėvų, o ne mokyklos, užduotis. Beje, Lietuvoje paaugliams yra sunku įsidarbinti. Sistema tam visiškai nepalanki.

Stebite Vakarų švietimo sistemą. Ar ten skiriamas didelis dėmesys finansiniam jaunų žmonių švietimui?

Sunku išvesti bendrą vardiklį. Kiekvienoje mokykloje mokiniai tam tikru metu supažindinami su  ekonominio švietimo pagrindais. Mes norime kažko daugiau, bet mums nepavyksta.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (1)

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »