Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Publikuota: 2016 m. kovo 23 d. trečiadienis

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. Tačiau vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas pastebi, kad mokyklose trūksta specialistų, kurie finansinio raštingumo mokinius galėtų mokyti kvalifikuotai ir profesionaliai.

„Lietuvos vaikai mokyklose gauna finansinio raštingumo pradžiamokslį dalyvaudami ekonomikos ir verslumo pamokose. Tačiau kyla klausimas, kokia tokio mokymo kokybė. Daugumoje Lietuvos mokyklų finansinio raštingumo mokymas yra paviršutiniškas. Tai dažnai netgi atgraso mokinius  nuo tolesnio domėjimosi“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Jurkevičius.   

Kodėl svarbu mokyklose vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad niekas žmogui taip nėra svarbu kaip finansiniai dalykai. Visi mes turime, uždirbame, leidžiama pinigus. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip elgtis su pinigais, kaip jie funkcionuoja. Finansinis raštingumas, teisinės sistemos pagrindų, Konstitucijos išmanymas yra labai svarbu gyvenime. Juk nuo žmonių išsilavinimo ir sąmoningumo priklauso valstybių gyvenimo kokybė ir pasiekimai.

Lietuvos pagrindinio ugdymo programoje yra ekonomikos ir verslumo disciplina. Ją dėstyti galima  9 arba 10 klasėje, o kaip pasirenkamasis dalykas ji gali būti tęsiama ir vyresnėse klasėse. Vilniaus licėjuje mokiniai ekonomikos ir verslumo mokomi antroje gimnazijos, arba kitaip sakant, dešimtoje klasėje. Yra viena vienuoliktokų ir dvyliktokų grupė, kuri ekonominio švietimo mokosi papildomai. Bet tai nėra masinis reiškinys. 

Kokiais būdais galima mokinius skatinti labiau domėtis finansų tvarkymu, taupymo, investavimo būdais?  

Mokinių domėjimasis tam tikru dalyku visada priklauso nuo žmogaus, kuris jo moko. Jeigu asmenybė yra išmani, patraukli mokiniams, tada susidomėjimas yra. Čia ir kyla pagrindinė problema – kaip mokyti ekonomikos ir verslumo, kai nėra tam tinkamai parengtų specialistų.

Šių dalykų turi būti mokoma profesionaliai ir kvalifikuotai. Darydami tą primityviai, mes ne tik galime negerai paaiškinti, bet ir pridaryti žalos. Tokiu atveju geriau šių dalykų iš viso nemokyti. Mokyklose reikalingi ne tik profesionalūs specialistai, bet ir pažangios, naujoviškos mokymo priemonės. 

Ar finansinis jaunų žmonių švietimas – mokyklų atsakomybė,  ar už jį atsakingi mokinių tėvai? 

Kiekviena šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko. Bent jau elementarių žinių, kaip tą daryti, vaikams galėtų suteikti tėvai. Mokyklos paskirtis – mokyti ir diegti tam tikras vertybes. Kiek ir kada mokinius mokyti ekonominių ir verslumo pagrindų mokykloje – dar vienas svarbus klausimas. Mano nuomone, pusmečio gerų paskaitų turėtų visiškai pakakti tam, kad padėtume jaunam žmogui susiorientuoti finansiniuose reikaluose, suvokti pagrindinius ekonomikos dėsnius.

Jūsų gimnazijos mokiniai skina laurus mokslo olimpiadose, abiturientai stebina puikiomis žiniomis. Koks jūsų gimnazijos mokinių finansinis raštingumas?

Mokinių finansinis raštingumas priklauso nuo šeimos socialinės padėties. Pastebiu, kad kuo šeima gyvena prasčiau, tuo vaikas geriau supranta pinigų vertę ir jų prasmę. Labiau pasiturinčių šeimų atžalų finansinis sąmoningumas prastesnis. Bet su pinigais labai greitai išmokstama elgtis.

Tik pradėjęs gyventi savarankiškai jaunas žmogus iš karto pajunta tikrąją pinigų vertę. Juk pačiam uždirbti pinigus labai sunku, tačiau išleisti juos labai paprasta. Būtų puiku, jei mokiniams būtų sudarytos sąlygos dirbti. Bent jau vasaros metu.

Amerikietiško verslumo variantas – puikus pavyzdys. Ten daug jaunų žmonių plauna indus ar susiranda kitos trumpalaikės sezoninės veiklos. Tai – fantastiška patirtis. Tokiu būdu galima ne tik geriau suprasti pinigų vertę, bet ir įgyti darbo patirties, išmokti tam tikro darbo. Visgi skatinti vaikus dirbti ir užsidirbti – tėvų, o ne mokyklos, užduotis. Beje, Lietuvoje paaugliams yra sunku įsidarbinti. Sistema tam visiškai nepalanki.

Stebite Vakarų švietimo sistemą. Ar ten skiriamas didelis dėmesys finansiniam jaunų žmonių švietimui?

Sunku išvesti bendrą vardiklį. Kiekvienoje mokykloje mokiniai tam tikru metu supažindinami su  ekonominio švietimo pagrindais. Mes norime kažko daugiau, bet mums nepavyksta.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »