Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Publikuota: 2017 m. spalio 27 d. penktadienis

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra jokios prievartos, griežtų taisyklių, daugybės namų darbų ir nuo ryto iki vakaro trunkančių pamokų. Nepaisant to, šios šalies mokiniai, kurie ugdomi principu „mažiau yra daugiau“, rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.

Šiuo metu Suomijoje viešintis skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ žiuri narys, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis pasidalino įspūdžiais apie šios šalies švietimo sistemą ir kasdienį mokyklų gyvenimą.

„Suomijoje iš karto į akis krenta tai, kad klasių sienos čia yra stiklinės – viskas permatoma, vieša, nėra uždarų erdvių. Čia vyrauja pozityvus mokytojų nusiteikimas, kurie noriai bendrauja ir dirba su entuziazmu – viskas gyva, nėra mums įprasto formalumo. Iš esmės, čia vyksta mokymasis, o ne nuolatinis žinių tikrinimas. Suomijoje beveik nėra jokių namų darbų ir laikomas vos vienas nacionalinis brandos egzaminas, todėl vaikai nejaučia ruošimosi jiems beprotybės, o mokytojai dirba su šypsena, nejausdami virš jų kabančio Damoklo kardo ir baimės ar mokiniai juos išlaikys“, – sako ekspertas.

Pašnekovas teigia, kad Suomijos švietimo modelis yra sektinas pavyzdys Lietuvai. Vis dėlto, imant pavyzdį iš kitos valstybės, reikia žiūrėti plačiau ir nesivaikyti tik tam tikrų, iš pirmo žvilgsnio patrauklių švietimo metodikų. Anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad pokyčiai švietimo sistemoje, pradedant mokyklomis ir baigiant nacionaliniu lygmeniu, įvyksta toli gražu ne per vieną dieną.

„Deja, tačiau mes negalime visiškai kopijuoti Suomijos, nes čia yra visiškai kitas požiūris į švietimą. Dažnai norėdami imti pavyzdį, mes įsikimbam į vieną faktorių ir stengiamės jį pritaikyti savo šalyje, tačiau tai yra tas pats, kas pasodinti palmę Lietuvoje ir stebėtis, kodėl ji čia neauga. Taigi, jeigu jau skolinamės tam tikrus elementus ir norime, kad jie suveiktų, visų pirma reikia pakeisti mūsų mentalitetą – gerinti mokytojų tarpusavio ir su visuomene santykius, investuoti į šiuolaikišką būsimų pedagogų rengimą, skatinti visų mokyklų bendruomenių narių atsakomybę vienas prieš kitą“, – kalba G. Vaidelis.

Taigi, dėl kokių priežasčių Suomijai pavyksta būti pasauline švietimo lydere? Pateikiame įdomius faktus apie šios valstybės švietimo ypatybes.

Mokytojais tapti gali tik geriausi

Tapti mokytoju šioje šalyje nėra paprasta – privaloma turėti mokytojo kvalifikaciją atitinkantį magistro laipsnį, kuris įgyjamas po mažiausiai penkerių metų trunkančių mokslų į kurių programas patekti labai sudėtinga. Mat vos 10 procentų geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo magistro programas aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties, pedagogas tampa tik labiausiai motyvuoti, kruopštūs ir itin talentingi žmonės.

Solidus darbo įvertinimas

Kadangi mokytoju tapti gali toli gražu ne kiekvienas, šios profesijos atstovai turi svarbų statusą visuomenėje ir yra ne ką mažiau gerbiami nei, pavyzdžiui, teisininkai ar gydytojai. Tą liudija ir jų gaunamas atlyginimas – per metus mokytojai šioje šalyje vidutiniškai uždirba apie 40 tūkst. eurų.

Patarimais, o ne įsakymais grindžiamas vaikų ugdymo planas

Nacionaliniame vaikų ugdymo plane mokykloms ir jų vadovams pateikiamos rekomendacijos ir gairės, o ne įsakymai, kaip vaikus reikia ugdyti. Kiekvienas šalies pedagogas turi visišką laisvę koreguoti šio plano gaires ir jų laikymąsi pritaikyti individualiai pagal vaikus bei jų lygį, kuriuos jie moko. Mat prie šio plano kūrimo ir vystymo prisidėjo ne kas kitas, o patys mokytojai iš visos šalies.

Trumpesnis mokytojų darbo laikas

Statistiškai, per metus Suomijos mokytojui tenka 600 darbo valandų – tai yra maždaug 4 pamokos per dieną. Be to, kas savaitę jiems yra apmokamas kelių valandų trukmės laikas, skiriamas asmeniniam profesiniam tobulėjimui. Taip pat, Suomijos pedagogams sudaromos sąlygos skirti daugiau laiko vaikų ugdymo plano vystymui ir mokinių pažangos vertinimui.  Tokiu būdu turėdamas mažiau tiesioginio darbo valandų su klase, nuolatos tobulėdamas ir geriau pažindamas savo mokinius, pedagogas ilgalaikėje perspektyvoje daro teigiamą įtaką ir mokinių rezultatams bei tarpusavio ryšiui.

Jokios kalbos apie rimtus mokslus iki septynerių

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaiko asmenybės vystosi iki 7 metų amžiaus. Todėl šioje šalyje tikima, kad būtent tiek pirmųjų savo gyvenimo metų vaikas turi praleisti kiek įmanoma daugiau laiko su savo šeima ir kitais artimiausiais žmonėmis. Tikima, kad tik pakankamai išsivysčiusi vaiko asmenybė yra pasirengusi rimto gyvenimo etapo pradžiai – mokslams. 

Daugiau laisvės mokiniams

Mokiniai Suomijos mokyklose per savaitę vidutiniškai praleidžia apie 25-30 valandų. Tuo tarpu, namų darbams per savaitę statistinis penkiolikmetis šalyje skiria iki 3 valandų, mat čia tikima, kad naudingų dalykų išmokstama ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų užsiimant širdžiai artima veikla arba socializuojantis su draugais ar šeimos nariais. Ką jau kalbėti apie tai, kad čia moksleiviai turi daugybę laiko atsipūsti – pertraukos tarp pamokų per dieną trunka net 75 minutes.

Iki 16 metų jokių egzaminų

Suomijoje moksleiviams tereikia laikyti vieną standartizuotą nacionalinį egzaminą, kuomet jie sulaukia 16 metų amžiaus ir jau yra pasiruošę stoti mokytis į vidurinę mokyklą.  Reguliarus standartizuotų patikrinimų ir egzaminų atsisakymas, kuomet visų moksleivių pažanga ir žinios vertinamos pagal bendrą metodiką, leidžia išvengti mokinių skirstymo pagal jų gabumus ir taip sumažinti nepageidaujamą konkurenciją. Palyginimui, statistinis Niujorko mokinys iki baigiant mokyklą laiko 10 tokių testų.

Visiems vienodos galimybės

Visi vaikai, nepriklausomai nuo savo sugebėjimų, yra mokomi vienoje klasėje. Pavyzdžiui, siekdamos užtikrinti, kad vaikas su psichine ar fizine negalia neatsiliktų nuo mokslo draugų, mokyklos taiko įvairias mokymo pagalbos priemones, padedančias šiems vaikams skirti daugiau laiko. Taigi, ne veltui atotrūkio tarp geriausių ir silpniausių vaikų rodiklis Suomijos mokyklose yra bene mažiausias pasaulyje.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »