IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Publikuota: 2016 m. birželio 17 d. penktadienis

Jau kelerius metus netyla kalbos, kad Lietuvoje katastrofiškai trūksta informacinių technologijų (IT) specialistų. Darbdaviai jiems pasiryžę mokėti apie 70 proc. didesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį, kuris bent metų patirtį turinčiam specialistui gali būti 1000 Eur, o labai patyrusiam – ir keli tūkstančiai eurų. Europos Komisijos duomenimis, iki 2020 m. Lietuvoje gali trūkti apie 10 tūkst. IT specialistų. Šiandien abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje.

Įgis specialybes, kurių šiandien dar nėra

„Informacinių technologijų dalykas mokykloje yra kas kita nei tai, ko mokosi ir ką dirba profesionalūs įvairių sričių IT specialistai. Daug dėmesio skiriama gebėjimams ugdyti, loginiam mąstymui, kūrybiškumui lavinti, mokoma išradingai spręsti problemas – tai ir sudaro atsakingų, vertinamų specialybių atstovams svarbų pagrindą. Įdomiausia tai, kad daugelio šiandien egzaminą laikančio jaunimo būsimųjų profesijų mes šiandien net negalime įsivaizduoti, nes jų dar nėra“,  pabrėžia leidyklos „Šviesa“ direktorė Daiva Bartninkienė.

Savo ateities kol kas neįsivaizduoja ir šiandien egzaminą laikantys dvyliktokai. Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos abiturientė Loreta Michnovič prisipažino kol kas dar neapsisprendusi, ką labiausiai norėtų studijuoti – matematiką ar informatiką.

„Dėl egzamino nesijaudinu – jis tikrai nebus sunkus, bet didžiausią nerimą kelia stojimas ir studijų programos“, – teigia L. Michnovič.

Įdėtas darbas svarbiau nei genai

Anot Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus V. Brazdeikio, sunku vienareikšmiškai pasakyti, nuo ko priklauso vaiko mokymosi pasiekimai IT srityje. Tai lemia ir mokytojai, ir moksleivio socialinė aplinka, reikšmės taip pat gali turėti tėvų įtaka ar net paveldimumas.

„Yra gabių vaikų, kurie IT dalyką išmoksta lengviau nei kiti, todėl manau, kad itin svarbu mokytojams tai pastebėti ir lavinti. Mokykla, tėvai gali padidinti susidomėjimą, bet pastebiu, kad kai kuriems moksleiviams yra būdingas mąstymo būdas, padedantis geriau suvokti informacines technologijas“,  teigia V. Brazdeikis.

„Per IT egzaminą daugiausia ir tikrinami du skirtingi dalykai: taikomųjų biuro programų naudojimas ir programavimas. Turbūt apie pusė laikančiųjų orientuojasi tik į taikomųjų programų dalį, o kita pusė pasirenka programavimo užduotis. Sakoma, kad reikia ir gerų genų, ir daug praktikos, bet aš manau, kad genai ne tokie svarbūs, o daugiau lemia tai, kuo vaikas užsiima vaikystėje, kaip anksti jis pradeda lavintis“,  sako KTU gimnazijos informatikos mokytojas J. Pralgauskis.

Iškiliausia IT mokytoja išrinkta Šilutės Vydūno gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė T. Balvočienė teigia neskirstanti mokinių į „lyrikus“ ir „fizikus“. Pasak jos, daugelis vaikų gali įgyti įvairių dalykų, skirtingų sričių pagrindinius gebėjimus, taip pat ir susijusius su informacinėmis technologijomis. Mokytoja drąsina, kad norint pasirengti IT egzaminui tikrai nereikia ypatingų gebėjimų, tačiau būtina, kaip ir kiekvieno dalyko pamokose, įdėti darbo ir kryptingai mokytis.

Reikalinga ne tik kompiuteriams

T. Balvočienė sako, kad IT dalykas ugdo ne tik specializuotus IT gebėjimus, bet ir mokinių kūrybiškumo, planavimo, problemų sprendimo kompetencijas, skatina aiškiai dėstyti savo mintis.

„Mokytojas turi ir mokyti spaudyti mygtukus, ir pateikti mokiniams atitinkamų kūrybiškų užduočių, projektų, skatinti parengtus darbus pristatyti, aptarti, įsivertinti. Pavyzdžiui, mokiniai gali rengti pranešimų pateiktis, kurti lankstinukus, įvairius leidinius, animacinius sveikinimus, filmus, svetaines, plakatus, trimačius modelius ir visus darbus pristatyti bei aptarti tiek pamokose, tiek kituose renginiuose – seminaruose, konferencijose, konkursuose“,  tvirtina „Šviesos“ leidyklos leidinių autorė T. Balvočienė.

Pasak J. Pralgauskio, skirtingos IT kompetencijos ugdo išties nemažai asmeninių savybių. Programavimas daugiausia skatina analitinį mąstymą ir dėmesingumą detalėms. Taikomųjų programų naudojimas gerina ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) pobūdžio gebėjimus. Dažnai tarp IT užduočių būna mini produkto kūrimas, todėl taip pat ugdomos ir bendrosios produkto kūrimo kompetencijos – idėjos generavimas, darbų planavimas, komunikacija.

Pedagogai sutaria, kad IT egzamino rezultatai sėkmės darbo rinkoje dar negarantuos. Pasak I. Balvočienės, norint tapti sėkmingu IT ar su jomis susijusios srities specialistu, reikalingi ir įgūdžiai, ir noras augti bei gebėjimas visuomet pirmauti. Tiek norintiems kurti savo verslą, tiek tapti darbdavių geidžiamais specialistais, teks ne tik sugalvoti išskirtinių idėjų, bet ir nuolat gilintis į naujoves, būti žingsniu priekyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »