IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Publikuota: 2016 m. birželio 17 d. penktadienis

Jau kelerius metus netyla kalbos, kad Lietuvoje katastrofiškai trūksta informacinių technologijų (IT) specialistų. Darbdaviai jiems pasiryžę mokėti apie 70 proc. didesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį, kuris bent metų patirtį turinčiam specialistui gali būti 1000 Eur, o labai patyrusiam – ir keli tūkstančiai eurų. Europos Komisijos duomenimis, iki 2020 m. Lietuvoje gali trūkti apie 10 tūkst. IT specialistų. Šiandien abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje.

Įgis specialybes, kurių šiandien dar nėra

„Informacinių technologijų dalykas mokykloje yra kas kita nei tai, ko mokosi ir ką dirba profesionalūs įvairių sričių IT specialistai. Daug dėmesio skiriama gebėjimams ugdyti, loginiam mąstymui, kūrybiškumui lavinti, mokoma išradingai spręsti problemas – tai ir sudaro atsakingų, vertinamų specialybių atstovams svarbų pagrindą. Įdomiausia tai, kad daugelio šiandien egzaminą laikančio jaunimo būsimųjų profesijų mes šiandien net negalime įsivaizduoti, nes jų dar nėra“,  pabrėžia leidyklos „Šviesa“ direktorė Daiva Bartninkienė.

Savo ateities kol kas neįsivaizduoja ir šiandien egzaminą laikantys dvyliktokai. Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos abiturientė Loreta Michnovič prisipažino kol kas dar neapsisprendusi, ką labiausiai norėtų studijuoti – matematiką ar informatiką.

„Dėl egzamino nesijaudinu – jis tikrai nebus sunkus, bet didžiausią nerimą kelia stojimas ir studijų programos“, – teigia L. Michnovič.

Įdėtas darbas svarbiau nei genai

Anot Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus V. Brazdeikio, sunku vienareikšmiškai pasakyti, nuo ko priklauso vaiko mokymosi pasiekimai IT srityje. Tai lemia ir mokytojai, ir moksleivio socialinė aplinka, reikšmės taip pat gali turėti tėvų įtaka ar net paveldimumas.

„Yra gabių vaikų, kurie IT dalyką išmoksta lengviau nei kiti, todėl manau, kad itin svarbu mokytojams tai pastebėti ir lavinti. Mokykla, tėvai gali padidinti susidomėjimą, bet pastebiu, kad kai kuriems moksleiviams yra būdingas mąstymo būdas, padedantis geriau suvokti informacines technologijas“,  teigia V. Brazdeikis.

„Per IT egzaminą daugiausia ir tikrinami du skirtingi dalykai: taikomųjų biuro programų naudojimas ir programavimas. Turbūt apie pusė laikančiųjų orientuojasi tik į taikomųjų programų dalį, o kita pusė pasirenka programavimo užduotis. Sakoma, kad reikia ir gerų genų, ir daug praktikos, bet aš manau, kad genai ne tokie svarbūs, o daugiau lemia tai, kuo vaikas užsiima vaikystėje, kaip anksti jis pradeda lavintis“,  sako KTU gimnazijos informatikos mokytojas J. Pralgauskis.

Iškiliausia IT mokytoja išrinkta Šilutės Vydūno gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė T. Balvočienė teigia neskirstanti mokinių į „lyrikus“ ir „fizikus“. Pasak jos, daugelis vaikų gali įgyti įvairių dalykų, skirtingų sričių pagrindinius gebėjimus, taip pat ir susijusius su informacinėmis technologijomis. Mokytoja drąsina, kad norint pasirengti IT egzaminui tikrai nereikia ypatingų gebėjimų, tačiau būtina, kaip ir kiekvieno dalyko pamokose, įdėti darbo ir kryptingai mokytis.

Reikalinga ne tik kompiuteriams

T. Balvočienė sako, kad IT dalykas ugdo ne tik specializuotus IT gebėjimus, bet ir mokinių kūrybiškumo, planavimo, problemų sprendimo kompetencijas, skatina aiškiai dėstyti savo mintis.

„Mokytojas turi ir mokyti spaudyti mygtukus, ir pateikti mokiniams atitinkamų kūrybiškų užduočių, projektų, skatinti parengtus darbus pristatyti, aptarti, įsivertinti. Pavyzdžiui, mokiniai gali rengti pranešimų pateiktis, kurti lankstinukus, įvairius leidinius, animacinius sveikinimus, filmus, svetaines, plakatus, trimačius modelius ir visus darbus pristatyti bei aptarti tiek pamokose, tiek kituose renginiuose – seminaruose, konferencijose, konkursuose“,  tvirtina „Šviesos“ leidyklos leidinių autorė T. Balvočienė.

Pasak J. Pralgauskio, skirtingos IT kompetencijos ugdo išties nemažai asmeninių savybių. Programavimas daugiausia skatina analitinį mąstymą ir dėmesingumą detalėms. Taikomųjų programų naudojimas gerina ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) pobūdžio gebėjimus. Dažnai tarp IT užduočių būna mini produkto kūrimas, todėl taip pat ugdomos ir bendrosios produkto kūrimo kompetencijos – idėjos generavimas, darbų planavimas, komunikacija.

Pedagogai sutaria, kad IT egzamino rezultatai sėkmės darbo rinkoje dar negarantuos. Pasak I. Balvočienės, norint tapti sėkmingu IT ar su jomis susijusios srities specialistu, reikalingi ir įgūdžiai, ir noras augti bei gebėjimas visuomet pirmauti. Tiek norintiems kurti savo verslą, tiek tapti darbdavių geidžiamais specialistais, teks ne tik sugalvoti išskirtinių idėjų, bet ir nuolat gilintis į naujoves, būti žingsniu priekyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (1)

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »