Europoje užsienio kalbų mokytis pradedama vis anksčiau

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 25 d. antradienis

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Jos tikslas – skatinti visuomenę domėtis Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse užsienio kalbos mokosi ir trimečiai.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų. Bendrojo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc. mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma.

Anglų kalba populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011–2012 mokslo metais anglų kalbos mokėsi 89,6 proc.

Be anglų kalbos daugumoje Centrinės ir Vakarų Europos šalių populiariausios kalbos yra vokiečių ir prancūzų. Prancūzų kalba yra dažnesnė pietų Europos šalyse. Ispanų ir italų kalbų dažniausiai mokomasi kaip trečiosios ar ketvirtosios kalbos, paprastai vidurinio ugdymo aukštesnėje pakopoje. Rusų kalba plačiai paplitusi tik Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje vidurinio ugdymo žemesnėje pakopoje kaip antroji užsienio kalba.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje rusų kalbą buvo pasirinkę 41,5 proc. mokinių, vokiečių – 8,6 proc., o prancūzų – 2,5 proc. mokinių. Vienos užsienio kalbos mokėsi 44,7 proc., o dviejų – 55 proc. Lietuvos mokinių. Trijų užsienio kalbų be gimtosios buvo pasirinkę mokytis tik 0,3 proc. mokinių.

Ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ rodo, kad 2009–2010 mokslo metais dviejų ar daugiau užsienio kalbų mokėsi beveik 61 proc. Europos pagrindinių mokyklų mokinių. Tai 14 proc. daugiau negu 2004–2005 m.

Dauguma mokinių Europoje užsienio kalbos pradeda mokytis būdami šešerių–devynerių metų. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai.

Ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ išsamiai aptaria kalbų mokymosi padėtis 27 ES valstybėse narėse, taip pat Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje. Tokia ataskaita rengiama kas 3-4 metus, o duomenys gaunami iš švietimo informacijos tinklo Eurydice, Eurostat, Kalbų mokėjimo Europos tyrimo ir EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA.

Visa ataskaita anglų kalba pateikta internetiniame puslapyje: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series/143EN.pdf

Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokytis antroje klasėje. Rinktis galima iš trijų – anglų, prancūzų ar vokiečių – užsienio kalbų. 6-oje klasėje mokoma antrosios užsienio kalbos, kurią galima rinktis iš mokyklos siūlomų kalbų, atsižvelgus į mokinių poreikius ir mokyklos užsienio kalbų mokymosi tradicijas. Jei mokykla turi galimybių, ji gali mokyti antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje. Vienuoliktokai, kaip pasirenkamojo dalyko, gali pradėti mokytis ir trečiosios užsienio kalbos.

Rugsėjo 25 d. Lietuvoje prasidės renginiai, skirti paminėti Europos kalbų dienai.
10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Daugiakalbystė Lietuvoje: padėties analizė ir ateities perspektyvos“.
13 val. Vilniuje Rotušės aikštėje vyks iškilmingas Europos kalbų dienos atidarymas, kuriame dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, užsienio šalių ambasadų, mokyklų, aukštųjų mokyklų atstovai.

Europos kalbų diena Europoje minima nuo 2001 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (1)

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »