Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Publikuota: 2017 m. kovo 6 d. pirmadienis

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Audioteka.lt  vadovo Aurimo Mikalausko teigimu, stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas.

„Dalyvaudami „Vilniaus knygų mugėje“ pristatėme garsinėms knygoms klausyti skirtą programėlę Audioteka.lt. Stendo lankytojams padėjome atsisiųsti nemokamą programėlę ir jie galėjo ramiai įsitaisę hamake klausytis savo mėgiamų knygų, arba visai priešingai – išbandyti garsines knygas aktyviai sportuodami. Daugumai dalyvių tai buvo netikėtas atradimas ir, praėjus savaitei po „Knygų mugės“, matome, kad didelė dalis jų apsilankė mūsų elektroninių audioknygų knygyne ir jau įsigijo audioknygą“, – sako A. Mikalauskas. Pasak jo, realių Audioteka.lt vartotojų skaičius jau perkopė 40 tūkst. ir didėja kiekvieną dieną.

Knygų mugės metu didžiausio populiarumo susilaukė naujausia Audioteka.lt išleista garsinė knyga „Pasaulių karas“, kurios pristatyme dalyvavo knygos garsintojas Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis ir leidyklos vadovas Aurimas Mikalauskas. „Knygų mugės“ metu Audioteka.lt stende su klausytojais bendravo ir knygų autoriai bei garsintojai Erika Umbrasaitė ir Daiva Tamošiūnaitė, Rimantas Kmita, Ugnė Barauskaitė, Justinas Žilinskas, Danielius Goriunovas, Lina Ever, Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Airida Gintautaitė.

Lietuvoje elektroninės audioknygos yra dar gana naujas tobulėjimo būdas, tad kai kam gali atrodyti, kad tokiu būdu gaunamą informaciją yra sudėtingiau įsidėmėti ir suvokti. Tačiau pasak A. Mikalausko, klausymo įgūdžiui išsiugdyti užtenka perklausyti 1-2 audioknygas: „Teksto skaitymas ir klausymas yra du skirtingi dalykai. Norint tinkamai suvokti tekstą jo klausantis, pirmiausia reikia prie to priprasti ir išsiugdyti įgūdį. Nors tekstą mes nesunkiai suvokiam, bet dar nesame įpratę knygos klausytis ir ją suvokti“, – teigia leidyklos vadovas.

Pasak jo, rekomenduotina pirmąją garsinę knygą rinktis lengvesnio turinio, tokią, kurios būtų negaila šiek tiek „pragirdėti“ arba reikia nusiteikti, kad ją reikės klausyti antrą kartą. Tačiau įgudus, girdimas tekstas įsisavinamas taip pat lengvai, kaip ir skaitomas. Beje, šis įgūdis gali būti labai naudingas žmonėms, kuriems darbinėje veikloje reikia nuolat bendrauti su žmonėmis.

„Audioknyga nėra popierinės knygos pakaitalas. Tai būdas „skaityti“ tada, kai knygą paimti į rankas nėra galimybės – vairuojant, važiuojant dviračiu, stumdant vežimėlyje miegantį mažylį, gaminant vakarienę, sportuojant ir pan. O kai turite visas galimybes skaityti popierinį jos variantą, galbūt tą geriausia būtų ir padaryti. Na, o jeigu labai norisi knygos klausytis, geriau išeikite bent pasivaikščioti. Bus dar ir papildoma nauda sveikatai“, – sako A. Mikalauskas.

Jo teigimu, pradėti klausytis knygų yra paprasčiau, nei gali atrodyti. „Dauguma „Knygų mugės“ lankytojų, apsilankiusių mūsų stende, baiminosi, kad programėlės įdiegimas ir knygų parsisiuntimas užtrunka ilgai. Tačiau iš tiesų įsidiegti „Audioteka“ programėlę užtrunka vos 2 minutes, o jau turint programėlę savo išmaniajame įrenginyje garsinių knygų galima pradėti klausytis iš karto, dar prieš jas įsigyjant.

Audioknygų galima klausytis „Android“ ar „iPhone“ išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę, o taip visas įsigytas knygas galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »