Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 31 d. ketvirtadienis

Šiuo metu Lietuvos įmonėse sukasi apie 3000 laisvų kėdžių, laukiančių, kol jas užims IT specialistai. Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. LDB informuoja, kad šiuo metu dažniausiai darbo ieško pardavėjai, reklamos ir rinkodaros, apskaitos ir buhalterijos specialistai bei kt., tačiau daugiausiai darbuotojų trūksta transporto, pramonės ir IT sektoriuose. Toks neatitikimas ieškantiems darbo turi dvejopą išeitį – arba laukti, kol rinka prisitaikys prie darbuotojų lūkesčių, arba persikvalifikuoti. LDB duomenimis, pastarąjį variantą pasirinko daugiau nei 11390 darbo ieškančių asmenų.

„Sprendimą persikvalifikuoti žmonės priima dėl įvairių priežasčių: neturi jokios profesijos ar yra įgiję nepaklausią, tad negali įsidarbinti, stokoja įgūdžių ir neturi galimybių jų įgyti, taip pat – netenkina turimo darbo atlyginimas ar kilo noras dirbti ne bet kokį, o mėgstamą darbą, įgyti asmenybę atitinkančią profesiją“, – sako Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, 41 proc. profesinio mokymo dalyvių sudaro jaunimas iki 29 m., tačiau aktyvūs ir sulaukę daugiau nei 50 m. – ši amžiaus grupė sudaro net 25 proc. visų, norinčių persikvalifikuoti. Tiesa, kol kas karjeros pokyčiams dažniau visgi ryžtasi 25–40 m. darbo biržos klientai.

LDB duomenimis, IT sritį arba konkrečiau – profesinį tinklalapių kūrimo pradmenų mokymą, taip pat dažniausiai renkasi jaunimas. Gana reikšminga priežastis – tai, kad šie mokslai sudaro sąlygas dirbti savarankiškai. Remiantis LDB duomenimis, beveik pusė tinklalapio programavimą pasirinkusių Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų dirba individualiai, kiti įdarbinti pagal darbo sutartis ar dar tęsia mokslus, atitinkamai Kaune – visi dirba individualiai.

Viena iš vietų, kur kreipiasi priėmę sprendimą persikvalifikuoti į IT specialistus – „Vilnius Coding School“, ruošianti darbuotojus būtent IT rinkai. Kartu su LDB įgyvendinusi jau penkis projektus Vilniuje, du Kaune ir du Klaipėdoje, mokykla IT rinką per 7 mėn. papildė daugiau nei 80 studentų, iš kurių didžioji dalis sėkmingai pradėjo savo karjerą IT srityje. Be LDB projekto dalyvių, kurie mokėsi būtent tinklalapių kūrimo, šiemet mokykloje įvairių krypčių programavimo kursus baigė apie 350 studentų.

„Į mokyklą užsuka įvairių žmonių, tačiau dažniausiai – tai aukštąjį išsilavinimą jau turintys ir persikvalifikuoti norintys vyrai. Pastarieji sudaro net 60 proc. visų mūsų studentų. Likusieji ateina norėdami įgyti daugiau kompetencijos dabartiniame darbe, „pasibandyti“, ar programavimas galėtų būti jų ateities perspektyva, tad renkasi mūsų įprastus mokymus, po kurių pirmiausia laukia praktika IT įmonėje, – studentų motyvus vardija „Vilnius Coding School“ vadovė Eglė Karčiauskė. – Nors šioje srityje stereotipai apie „vyrišką“ specialybę kol kas pasitvirtina, matome, kad situacija keičiasi. Moterų studenčių dalis kurį laiką pas mus buvo 20 proc., tačiau šiuo metu jau siekia 30 proc., o per pastaruosius metus jų skaičius šoktelėjo dvigubai.“

Tai, kad į IT sritį vis drąsiau žengia ir moterys bei vyresnio amžiaus žmonės, patvirtina ir LDB, kuri kasmet rengia darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių barometrus bei profesijų žemėlapį. „Informacija apie situaciją rinkoje aktyviai pristatoma šalies moksleiviams, socialiniams partneriams, darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms. Nors renkantis tiek aukštojo IT mokslo, tiek ir profesinio mokymo IT programas, dar kliaujamasi stereotipais, moterys ar vyresni asmenys taip pat vis drąsiau renkasi šią sritį. Tiesa, kad vyrai ir jaunimas natūraliai šioje srityje labiau pasitiki savo jėgomis, tačiau plečiantis galimybėms mokytis įvairaus lygio mokymo programose spektrui, informacinių technologijų rinka tampa vis labiau prieinama ir kitiems“, – sako I. Balnanosienė.

„Vilnius Coding School“ vadovės teigimu, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar lyties žmonės ateina į mokymus, beveik visi jie apsisprendę, kad IT sritis jiems tinka, bet labai dažnai nežino, į kokią tikslią sritį eiti, kurią kalbą rinktis: „Svarbiausia – įsiklausyti, ko nori darbdaviai, kokios programavimo kalbos paklausiausios, taip pat realiai įvertinti savo galimybes. Tai labai svarbu dar ir dėl to, kad prieš pradedant būtent LDB finansuojamus mokymus, vyksta studentų atranka, vertinama jų motyvacija, be to, jiems iškart ieškoma labiausiai tinkančios darbo vietos – tai reiškia, kad žmogus dar net nesimokęs programuoti, jau turės darbo sutartį. Todėl šį žingsnį žengia ypač motyvuoti ir pokyčiais gyvenime užtikrinti žmonės. Kitiems visada yra pasirinkimas rinktis įprastus mūsų mokymus, po jų padedame gauti praktiką IT srityje.“

E. Karčiauskė taip pat pastebi, kad nors IT specialistų trūkumas jaučiamas visoje šalyje, tai nereiškia, jog programuotojams dirbti reikia mažiau nei kitiems: „Didžiulės algos, darbdaviai, į darbą priimantys kone visus besikreipiančius, vos kelias valandas per dieną trunkantis darbas, leidžiantis likusį laiką gulėti po palme ir valgyti kokosus – taip, sulaukiame ir tokį programuotojų gyvenimą įsivaizduojančių studentų, – šypsosi mokyklos vadovė. – Deja, bet tenka juos grąžinti į realybę. Keičiant profesiją ir neturint visiškai jokių pagrindų, teks labai daug mokytis ir kasdien intensyviai dirbti. Priklausomai nuo mokymų pobūdžio, po jų laukia arba praktika, arba galimybė gauti darbą IT srityje. Tačiau net ir jį gavus, mokytis programuoti, gilinti ir atnaujinti žinias teks visą gyvenimą.“

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha