Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Publikuota: 2017 m. kovo 22 d. trečiadienis

2017 m. kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

 „Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi žmonės. Sveikinu visus vilniečius, gyvenančius vienoje gražiausių Europos sostinių ir kviečiu nepamiršti istorinių įvykių, parodančių, kas mes esame ir kaip tokiais tapome“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Nors pirmojo istorinio dokumento, patvirtinančio Vilniaus pripažinimą ir priklausymą tai pačiai europos bendrijai, neišliko, jo turinys, žinomas iš vėlesnių nuorašų.  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje yra saugomos vėlesnės privilegijos – net 8 istoriniai dokumentai, parašyti ne ant popieriaus, o pergamento. Dalis privilegijų yra išlikusios su didžiųjų kunigaikščių antspaudais.

Visų dokumentų tekstai savo turiniu yra labai panašūs – dažniausiai atkartojantys didžiąją dalį prieš tai buvusio, papildant naujomis privilegijomis. Taip buvo siekiama iš kartos į kartą išsaugoti senąsias miestiečių teises.

Pati ankstyviausia privilegija, saugoma bibliotekos Rankraščių skyriuje yra datuojama 1432 metais – tai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiama Magdeburgo teisė. Dokumentas užrašytas ant pergamento senąja rusėnų kalba.

Dokumente rašoma, kad privilegija suteikiama miestui ir miestiečiams – katalikams ir rusėnams, norint parodyti palankumą už ištikimybę ir sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Atsisakoma visų kitų – lenkų, lietuvių ir rusų – krašto teisių ir įstatymų, naikinama vaivados bei kitų aukštųjų didžiojo kunigaikščio pareigūnų valdžia, vyriausiuoju miesto viršininku ir teisėju pripažįstamas vaitas, kuris gali teisti miestiečius už įvairius nusikaltimus.

Įdomu tai, kad miestui suteikiama teisė laikyti viešas svarstykles vaškui bei kitoms prekėms, atidaryti vilnos pakirpyklą, taip pat miestas gali ne tik toliau turėti senąsias audeklų krautuves, bet dar ir pasistatyti 4 naujas. Suteikiama teisė laikyti midaus ir alaus parduotuves bei sandėlius. Visų įstaigų pelnas turįs eiti miestui, o miestas už tai kasmet pagal seną tvarką nuo krautuvių moka valdovui arbo jo vietininkui mokestį.

 Magdeburgo teisė, kartais vadinama tiesiog vokiečių teise, savo vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo.

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims (2)

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »