Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 9 d. trečiadienis

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave (Wroclaw, Lenkija) vyks 83-ioji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) konferencija. Prieš šį pasaulinės reikšmės įvykį Vilniuje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje solidiems pranešimams ir mokymams specialistus iš viso pasaulio sukvies IFLA lydinčioji konferencija. Sesijos darbe dalyvaus pranešėjai iš Honkongo, Japonijos, Ugandos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Nigerijos, Brazilijos.

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. Jūsų dėmesiui siūlome trumpą interviu su bibliotekos vadovu prof. dr. R. Gudausku.

83-iosios IFLA konferencijos Vroclave pagrindinė tema – „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Kuo ši tema aktuali šiuolaikiniam pasauliui? Kodėl reikia apie tai diskutuoti būtent dabar? Ar stokoja Lietuva solidarumo?

Tik vertybiniu požiūriu solidari visuomenė gali puoselėti bendražmogiškas vertybes. Šiuolaikiniame nesibaigiančių ekonominių, politinių, karinių, socialinių, o iš esmės – vertybinių krizių pasaulyje būtent solidarumo, sprendžiant bendrąsias žmonijos problemas, labiausiai trūksta. Todėl ir rezultatai prasti. Suprantama, kiekvienas turi teisę interpretuoti temą savaip. Šia teise naudojuosi ir aš. Lietuva – šalis, kuriai šiuo istoriniu laikotarpiu ypač aktuali pilietinio solidarumo tema. Vienkartinėmis akcijomis problemų neišspręsi. Pradedant politika ir baigiant kultūra. Šiuolaikinės vertybiškai prasmingos bibliotekos šiuo atveju yra ne problemos, o sprendimo dalis. Būtent tokia modernia nacionalinio lygmens atminties institucija ir siekia būti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – savotiška demokratijos, tolerancijos, solidarumo ir pilietiškumo erdvė bei pamatas.

Rugpjūčio 16–17 d. vyksiančios IFLA lydinčiosios Vilniaus konferencijos tema – „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“. Konferencija vyks Nacionalinėje bibliotekoje. Kodėl mums buvo suteikta ši teisė ir garbė? Kiek Lietuva yra pažengusi šioje tematikoje?

Tema išties labai svarbi šiais kintančių lokalių ir globalių identitetų laikais. Kaip jau minėjau, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė atminties institucija, tiesiogiai susijusi su tautiškumo  ir valstybingumo tapatybės išsaugojimu ir puoselėjimu. Pasaulyje plačiai žinomi ir mūsų tarptautiniai pasiekimai. Jau šešerius metus vadovaujame Baltijos jūros regiono bibliotekų asociacijai „Bibliotheca Baltica“. Ketverius metus atstovaujame Lietuvai UNESCO programos „Informacija visiems“ taryboje. Užimame daugelį kitų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių pozicijų kultūros, švietimo, mokslo ir kitose srityse. Ypač garsėjame sėkmingais tarptautiniais projektais, tokiais kaip „Bibliotekos pažangai“ ir kt. Mūsų specialistai yra daugelio tarptautinių organizacijų ekspertai. Platūs ir intensyvūs dalykiniai ryšiai, tarptautinė partnerystė, puiki institucinė reputacija, nauji veiklos modeliai daro mus itin tinkama vieta prestižiniams tarptautiniams renginiams.

Kalbant sporto terminais, IFLA – krepšinio NBA. Kokioje lygoje, Jūsų nuomone, „žaidžia“ Lietuvos bibliotekininkų ir kitos atminties institucijos, pati bendruomenė? Ar esame lygiaverčiai partneriai šiuolaikinių pasaulio iššūkių vertinimo ir priėmimo skalėje?

Galiu užtikrintai kalbėti tik už savo vadovaujamą instituciją. Esame pripažinti ir aukštai vertinami tiek Europos, tiek ir viso pasaulio nacionalinių bibliotekų mastu. Nacionalinės bibliotekos veiklos strategija ir modelis laikomas vienu iš labiausiai atitinkančių laiko dvasią ir atviros, demokratinės visuomenės principus. Siekiame prasmingos klasikos ir modernumo darnos. Apskritai kalbant, mums tai pavyksta padaryti. Šiomis dienomis dalyvauju Belgijoje, Lježo (Liege) mieste vykstančiame pirmajame pasauliniame „World Humanities Conference: Challenges and Possibilities for a Planet in Transition" („Pasaulio humanitarinių mokslų konferencija: iššūkiai ir galimybės kintančiame pasaulyje“) renginyje. Be keleto iš anksto suderintų strateginių pranešimų, esu taip pat papildomai pakviestas tūkstančiui delegatų iš viso pasaulio pristatyti ir Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kaip humanistinį tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centrą. Esame įdomūs, reikšmingi ir turime ką pasakyti pasauliui.

Sesijos darbe dalyvaus pranešėjai iš Honkongo, Japonijos, Ugandos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Nigerijos, Brazilijos. Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. Jūsų dėmesiui siūlome trumpą interviu su bibliotekos vadovu prof. dr. R. Gudausku.

83-iosios IFLA konferencijos Vroclave pagrindinė tema – „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Kuo ši tema aktuali šiuolaikiniam pasauliui? Kodėl reikia apie tai diskutuoti būtent dabar? Ar stokoja Lietuva solidarumo?

Tik vertybiniu požiūriu solidari visuomenė gali puoselėti bendražmogiškas vertybes. Šiuolaikiniame nesibaigiančių ekonominių, politinių, karinių, socialinių, o iš esmės – vertybinių krizių pasaulyje būtent solidarumo, sprendžiant bendrąsias žmonijos problemas, labiausiai trūksta. Todėl ir rezultatai prasti. Suprantama, kiekvienas turi teisę interpretuoti temą savaip. Šia teise naudojuosi ir aš. Lietuva – šalis, kuriai šiuo istoriniu laikotarpiu ypač aktuali pilietinio solidarumo tema. Vienkartinėmis akcijomis problemų neišspręsi. Pradedant politika ir baigiant kultūra. Šiuolaikinės vertybiškai prasmingos bibliotekos šiuo atveju yra ne problemos, o sprendimo dalis. Būtent tokia modernia nacionalinio lygmens atminties institucija ir siekia būti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – savotiška demokratijos, tolerancijos, solidarumo ir pilietiškumo erdvė bei pamatas.

Rugpjūčio 16–17 d. vyksiančios IFLA lydinčiosios Vilniaus konferencijos tema – „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“. Konferencija vyks Nacionalinėje bibliotekoje. Kodėl mums buvo suteikta ši teisė ir garbė? Kiek Lietuva yra pažengusi šioje tematikoje?

Tema išties labai svarbi šiais kintančių lokalių ir globalių identitetų laikais. Kaip jau minėjau, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė atminties institucija, tiesiogiai susijusi su tautiškumo  ir valstybingumo tapatybės išsaugojimu ir puoselėjimu. Pasaulyje plačiai žinomi ir mūsų tarptautiniai pasiekimai. Jau šešerius metus vadovaujame Baltijos jūros regiono bibliotekų asociacijai „Bibliotheca Baltica“. Ketverius metus atstovaujame Lietuvai UNESCO programos „Informacija visiems“ taryboje. Užimame daugelį kitų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių pozicijų kultūros, švietimo, mokslo ir kitose srityse. Ypač garsėjame sėkmingais tarptautiniais projektais, tokiais kaip „Bibliotekos pažangai“ ir kt. Mūsų specialistai yra daugelio tarptautinių organizacijų ekspertai. Platūs ir intensyvūs dalykiniai ryšiai, tarptautinė partnerystė, puiki institucinė reputacija, nauji veiklos modeliai daro mus itin tinkama vieta prestižiniams tarptautiniams renginiams.

Kalbant sporto terminais, IFLA – krepšinio NBA. Kokioje lygoje, Jūsų nuomone, „žaidžia“ Lietuvos bibliotekininkų ir kitos atminties institucijos, pati bendruomenė? Ar esame lygiaverčiai partneriai šiuolaikinių pasaulio iššūkių vertinimo ir priėmimo skalėje?

Galiu užtikrintai kalbėti tik už savo vadovaujamą instituciją. Esame pripažinti ir aukštai vertinami tiek Europos, tiek ir viso pasaulio nacionalinių bibliotekų mastu. Nacionalinės bibliotekos veiklos strategija ir modelis laikomas vienu iš labiausiai atitinkančių laiko dvasią ir atviros, demokratinės visuomenės principus. Siekiame prasmingos klasikos ir modernumo darnos. Apskritai kalbant, mums tai pavyksta padaryti. Šiomis dienomis dalyvauju Belgijoje, Lježo (Liege) mieste vykstančiame pirmajame pasauliniame „World Humanities Conference: Challenges and Possibilities for a Planet in Transition" („Pasaulio humanitarinių mokslų konferencija: iššūkiai ir galimybės kintančiame pasaulyje“) renginyje. Be keleto iš anksto suderintų strateginių pranešimų, esu taip pat papildomai pakviestas tūkstančiui delegatų iš viso pasaulio pristatyti ir Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kaip humanistinį tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centrą. Esame įdomūs, reikšmingi ir turime ką pasakyti pasauliui.

Šaltinis: lnb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai, siekiančiai 380 eurų. skaityti »

Kuris turtingesnis – Jeffas Bezosas ar Billas Gatesas?

Pastaruoju metu žiniasklaida mirga pranešimais apie turingiausią pasaulio žmogų. Vieną akimirką tai „Amazon“ vadovas Jezzas Bezosas, o kitą – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas susigrąžina savo pozicijas. skaityti »

Kokiuose miestuose labiausiai sekasi moterims verslininkėms?

Londonas, Stokholmas, Niujorkas, San Franciskas ir Bostonas – penki potencialioms moterims verslininkėms palankiausi miestai pasaulyje. skaityti »

Lietuvių instaliacija atrinkta dalyvauti legendiniame festivalyje „Burning Man“

Lietuvių komanda kuri pristatys meninę-techninę instaliaciją „Dance For The Dawn“ skaityti »

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai (1)

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »