„Philips PowerSensor“ monitorius: tausoja akis ir planetą

Publikuota: 2016 m. gruodžio 13 d. antradienis

MMD, pirmaujanti technologijų bendrovė ir „Philips Monitors“ prekės ženklo licencijos partnerė, pristato naują 16:10 formato 24 colių įstrižainės skystakristalį monitorių, kuris tausoja ir planetą, ir naudotojų sveikatą. Šis monitorius ekologiškas ir patogus naudotojui: jame integruotas „PowerSensor“ jutiklis išjungiantis monitorių, kai niekas juo nesinaudoja, o specialus „LowBlue“ režimas sumažina neigiamą mėlynos šviesos poveikį akims. Šios ypatybės kartu su įspūdinga spalvų raiška, IPS technologijos plačiu apžvalgos kampu ir USB 3.0 jungtimi padidins bet kurio modernaus biuro darbo produktyvumą.

Gerovė darbe

Komentuodamas naujojo monitoriaus patogumą naudotojui, Artemas Khomenko, „MMD Philips“ monitorių Europoje produktų vadybininkas, teigė: „Ir namie, ir darbe žmonės kasdien prie ekrano praleidžia daug laiko.  Šis monitorius – tai mūsų įsipareigojimo vystyti novatoriškus produktus, didinančius produktyvumą ir tausojančius sveikatą, tąsa.“

Nepavargusios ir sveikos naudotojų akys – svarbus darbo sąlygų gerinimo veiksnys. Tačiau, ilgai dirbant kompiuteriu, ekranų spinduliuojama mėlyna šviesa gali pakenkti regėjimui. Šį kenksmingą poveikį naujajame 240B7QPJEB/240B7QPTEB skystakristaliame ekrane mažina „LowBlue“ režimas . Išvystytas taip, kad gerintų darbo sąlygas, „LowBlue“ režimas, naudodamas išmaniąją programinės įrangos technologiją, mažina trumpąsias mėlynos šviesos bangas. Kartu akių nuovargį malšina ir „Philips“ nemirgančio ekrano technologija, reguliuojanti ekrano šviesumą ir mažinanti mirgėjimą. Šiame monitoriuje naudotojų patogumui taip pat įdiegta „SmartErgoBase“ – įranga, skirta ekranui palenkti bei pasukti ir ekrano aukščiui reguliuoti. Dar vienas patogumas – monitoriaus stovas leidžia dailiai ir tvarkingai sudėlioti laidus.

Ekologiškas monitorius

„Philips Monitors“ darbuotojai naująjį monitorių kūrė galvodami apie ekologiškumą. 85 % medžiagų, naudojamų jo gamybai, sudaro perdirbtas plastikas (patvirtinta TCO Edge tvarumo sertifikatu), todėl sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Dirbant šiuo monitoriumi efektyviai tausojama energija, nes į jį integruotas „PowerSensor“, „žmonių jutiklis“, skleidžiantis ir priimantis nekenksmingus infraraudonuosius signalus – taip nustatoma, ar prie ekrano yra naudotojas, ir monitoriaus šviesumas automatiškai sumažinamas, kai naudotojas nuo ekrano atsitraukia. Taip pailgėja monitoriaus eksploatavimo trukmė ir 80 % sumažinamos energijos sąnaudos.

Didelis efektyvumas ir 16:10 formatas

Naujasis monitorius ne tik ekologiškas – jis pasižymi kitu svarbiu pranašumu – puikia vaizdo kokybe. Dėl pažangios IPS technologijos ekrano apžvalgos kampas ypač platus, todėl vaizdas jame matyti net žiūrint beveik visiškai iš šono. Nesvarbu, ar dirbate su didelėmis lentelėmis ar su daugybės puslapių dokumentais, dėl 16:10 kraštinių santykio 240B7QPJEB/240B7QPTEB monitoriaus vaizdo erdvėje yra daug vietos, taigi jie puikiai tinka įvairių tipų biuro programoms. Naudotojai taip pat galės įvertinti aiškius paveikslėlius ir ryškias spalvas. Ypač siauri ekrano rėmai mažiau blaško dėmesį ir idealiai tinka naudojant keletą monitorių arba atsivėrus daug programų langų. Žiūrint nuotraukas ar filmus kokybė taip pat nenukenčia.

Jungtys

Efektyviam darbui dažnai reikia prisijungti prie skirtingų duomenų šaltinių, todėl monitoriuje įdiegtos VGA, „DisplayPort“ ir universalioji HDMI jungtys. USB 3.0 jungtis, įdiegta ypač sparčiai perkelti duomenims, leidžia siųsti duomenis žaibiška 5,0 Gbit/s sparta (maždaug 10 kartų sparčiau nei USB 2.0).

Naujaisiais „Philips LCD“ monitoriais 240B7QPJEB ir 240B7QPTEB jau prekiaujama. Gamintojo siūloma mažmeninė kaina – 349 € attiecīgi 359 €.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »