Naršymas socialiniuose tinkluose – nepasitenkinimo darbu rezultatas

Publikuota: 2014 m. gegužės 7 d. trečiadienis

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigia, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.

„Psichologai ir personalo vadybos ekspertai ginčijasi ar socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, galima laikyti „laiko vagimis“, nes tai nėra kažkas, kas darbuotoją blaško jam nenorint. Naršydamas ar bendraudamas socialiniuose tinkluose darbuotojas savo laiką atiduoda pats, jo niekas nevagia“, - teigia konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob.

Viena priežasčių, kodėl žmonės darbo metu naršo ir bendrauja socialiniuose tinkluose, yra nepasitenkinimas darbu. Jeigu darbas ar konkreti užduotis jiems yra per sunki, nuobodi, socialiniai tinklai tampa alternatyva, kur padėti laiką.

„Kartais socialiniai tinklai tampa būdu atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbo – ir tai anaiptol nėra blogai. Vieni eina parūkyti, kiti kelioms minutėms užmeta akį į „Facebook“ paskyrą. Problema kyla tada, kai darbuotojas nebegali susikoncentruoti, laikytis disciplinos ir socialiniame tinkle tiesiog „užmiega“. Tokiu atveju reikia imtis priemonių“, - mano specialistė.

Kai kuriose įmonėse priimta „pašalinius“ interneto puslapius tiesiog blokuoti visuose darbiniuose kompiuteriuose. Tačiau specialistai tokių veiksmų imtis nepataria – tai gali turėti įmonei dar liūdnesnių pasekmių, mat darbo aplinka ima priminti diktatūrinį rėžimą.

„Pirmiausia, tokie vadovų veiksmai kuria trintį ne tik tarp pavaldinių ir vadovybės, bet ir tarp pačių darbuotojų, nes baudžiami visi, o ne tik tie, kurie nusižengia. Antra, darbuotojai kyla į kovą, ieško alternatyvų, kaip apeiti draudimą, ir sugaišta tam dar daugiau laiko. Pavyzdžiui, internete galima rasti programų, kurios padeda naršyti net ir uždraustus puslapius. Geriausias būdas sutarti su darbuotojais dėl socialinių tinklų nudojimo yra kartu sukurti taisykles, kurioms pritartų visi“, - pastebi I. Iacob.

Kartais darbuotojus „ištraukti“ iš socialinių tinklų yra sudėtinga, dažnai ir nebeįmanoma, nes jie apskritai nebesuinteresuoti dirbti toje įmonėje. Tokiu atveju reikia ieškoti gilesnių problemos priežasčių įmonės viduje.

Visgi darbuotojams, kuriuos socialiniai tinklai įtraukia nejučiomis, psichologė pataria tiesiog užsistatyti žadintuvą: „Prieš „lendant“ atsipalaiduoti į socialinį tinklą darbo metu, siūlau nuspręsti, kiek laiko galime tam skirti, nusistatyti žadintuvą ir jam suskambėjus toliau tęsti darbus. Taip išvengsime situacijos, kai nuo vienos naujienos šokinėjama ant kitos ir pamirštama sugrįžti prie darbo užduočių“.

Taip pat patartina pokalbių programose, tokiose kaip „Skype“, išjungti signalus apie tai, kad kas nors prisijungė, parašė ir pan. Tokie signalai kelia pagundą nustoti dirbti. Be to, patartina tokius pranešimų ribojimus taikyti ir elektroninio pašto programoms – kiekvienas gautas laiškas blaško dėmesį.

Tiesa, dalis tyrimų rodo, kad darbuotojai, kurie naudojasi socialiniais tinklais yra kūrybiškesni ir komandiškesni, tai padidina jų produktyvumą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »