Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Publikuota: 2017 m. balandžio 19 d. trečiadienis

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir  jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Tikimasi, kad tai prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo  pritraukiant investicijas.

„Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir neefektyviai dirbantis valstybės biurokratinis aparatas. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad „mokesčių mokėjimo procedūros vis dar ganėtinai sudėtingos, neišnaudotos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir paprastesnio sumokėjimo galimybės. Sudėtingas mokesčių deklaravimo ir mokėjimo mechanizmas sukelia verslui papildomą administracinę naštą, mažina paskatas savanoriškai mokėti mokesčius“. Tačiau šiandien neišgirdome kaip šios problemos bus sprendžiamos,“ –  sako LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas.

 Verslas teigiamai vertina tai, kad švietimo reforma išlieka vienu pagrindinių šios Vyriausybės darbų. Švietimo reforma yra ir vienas svarbiausių pramonininkų lūkesčių. Tai parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa  –  23,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausia dėmesio. Teigiamas ketinimas didesnį dėmesį skirti ne tik jau prasidėjusiam aukštojo mokslo tinklo optimizavimui, bet ir profesinio mokymo tinklo pertvarkai, kurią ketinama pradėti jau 2017 metais.

Pasak J.Vadapalo, Lietuvos demografinė padėtis buvo įvardinta kaip „labai sudėtinga“, todėl tikimasi, kad konkretūs žingsniai, sprendžiant demografijos ir emigracijos klausimus, bus žengti dar šiais metais.  

Jau ne vienerius metus verslas kalba apie prastėjančią demografinę situaciją ir ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, nes prastėjanti demografinė padėtis paveiks įmonių konkurencingumą ir visos valstybės gyvavimą. Pramonininkai susitikimuose su valdžios atstovais nuolat kelia šį klausimą ir pabrėžia, kad ateinatys ketveri metai bus labai svarbūs, užtikrinant tvarų šalies ekonomikos augimą  ir reikia galvoti ne tik apie gimstamumo skatinimą,  verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tokius būdus, kaip žmonių pritraukimą iš kitų šalių.   

Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išlieka vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 m. didėjo 2,7 procento, o eksportas į naujas rinkas - JAV, Švediją, Norvegiją - stipriai išaugo. Vis dėlto pramonininkai pastebi, kad siekiant padėti verslui atrasti naujas rinkas ir tęsti sėkmingą persiorientavimą iš ekonominių sunkumų patiriančių NVS rinkų, svarbu užtikrinti bendrą eksporto koordinavimo strategiją, kurioje būtų numatyta kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas įeinant į naujas rinkas.

 „Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Jeigu bus įdiegtos kompleksinės priemonės, tai  kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų,“- pažymi J.Vadapalas.

 LPK atstovo teigimu, sveikintina, kad tarp prioritetinių darbų įvardinta ir Nacionalinė energetikos strategija ir tikimės, kad ji bus patvirtinta artimiausiu metu ir bus atsižvelgta į LPK siūlymus užtikrinti konkurencingas elektros kainas pramonės vartotojams bei įvertinti kiti siūlymai.

Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės ketinimus įgyvendinti permainas viešojo valdymo srityje, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims (2)

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »