Lietuvos pramonė 2017 metus pasitinka su atsargiu optimizmu

Publikuota: 2016 m. gruodžio 28 d. trečiadienis

LPK prezidentas Robertas Dargis

2016-aisiais Lietuvos ekonomika susidūrė su lėtėjančiu BVP augimu, tačiau didėjo vidaus vartojimas, augo darbo užmokestis, stabilizuoti eksporto srautai. Į 2017 metus pramonės įmonės žvelgia optimistiškai, tačiau rengiasi su geopolitine situacija susijusioms rizikoms bei neigiamam demografinių veiksnių spaudimui – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo srityse.

„Šiais metais tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmės. Viena vertus, BVP augimas sulėtėjo nuo 2,4 proc. metų pradžioje iki vos 1,7 proc. metų gale. Tai lėmė, jog Lietuva iškrito iš sparčiausiai augančių ES ekonomikų dešimtuko. Kita vertus, nemažai ekonominių rodiklių demonstruoja tvarius ir gana sparčius ekonomikos augimo tempus“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

 Prie lėto BVP augimo labiausiai prisidėjo stagnuojančios viešojo sektoriaus investicijos, kai privačiame sektoriuje fiksuotas spartus investicijų augimas – įmonių investicijos į mašinas ir įrenginius šiemet padidėjo 13 proc. ir 14 proc. viršija prieškrizinį lygį. 

 Netekimus NVS rinkose kompensuoja augantis eksportas į naujas rinkas

„Pozityvi verslo investicijų dinamika buvo vienas iš veiksnių, leidusių pramonei išlaikyti gamybos apimčių augimą: šiemet apdirbamosios pramonės (be naftos produktų) gamybos apimtys padidėjo 4,8 proc., prie ko stipriai prisidėjo didėjęs lietuviškos kilmės prekių eksportas. 2016 m. jis išaugo 3,4 proc., arba 260 mln. eurų”, – pažymi R. Dargis.

Eksporto rodikliai rodo, kad kol kas Lietuvos eksportuotojai sėkmingai įveikia iššūkius: nestabilumą pasaulio ekonomikoje, išaugusį geopolitinį neapibrėžtumą, sparčiai kylančius darbo kaštus. Kaip ir pernai, šiemet eksporto užsakymai daugiausia vedė į Skandinavijos regioną, kur eksporto apimtys išaugo 144 mln. eurų. Šiemet džiugina ir eksporto rezultatai į naujas rinkas: eksportas į Azijos rinką išaugo beveik 50 proc., arba 72,5 mln. eurų, o eksportas į JAV padidėjo trečdaliu, arba 71 mln. eurų.

Tiesa, šiemet eksporto prieaugis į naujas rinkas buvo nepakankamai sisteminis – pernelyg dažnai užsakymų padidėjimą lėmė vienkartiniai veiksniai ir labai segmentinės kategorijos. Tuo tarpu eksporto srautai į Rusiją ir NVS rinką ir toliau mažėjo – Lietuvos eksporto netekimai NVS rinkoje šiemet siekė apie 50 mln. eurų – pusę šios sumos sudaro sumenkęs eksportas vien į Rusijos rinką.

Vidaus vartojimas prisideda prie gamybos apimčių didėjimo

Šiemet vidaus vartojimas augo gerokai sparčiau (6 proc.) nei eksportas (3,4 proc.). Nors pramonė užsakymų atžvilgiu labiau priklauso nuo užsienio rinkų (pramonės įmonės vidutiniškai eksportuoja apie 70 proc. pagamintos produkcijos), tačiau spartus vidaus vartojimo augimas gamybininkams taip pat padėjo padidinti gamybos apimtis.

Nepaisant geopolitinių iššūkių, šiemet įmonės pasiekė itin aukštus pajėgumų panaudojimo rodiklius, kurie šių metų pabaigoje sudarė 76,6 proc. Tai – geriausias rezultatas po 2009 m. ekonominės krizės, rodantis, kad netolimoje ateityje įmonių investicijos į gamybinių pajėgumų didinimą bei plėtrą augs.

2016 metais pramonė gyveno ženkliai brangstančios darbo jėgos nuotaikomis, ką patvirtina ir Statistikos departamento duomenys – šiemet realusis darbo užmokestis pramonėje dėl išaugusių gamybos apimčių bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo didėjo sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje ir sudarė 9 proc.

„Nepaisant sparčiai brangstančios darbo jėgos, gamintojai kol kas stabiliai vertina savo galimybes konkuruoti išorės rinkose. Šiuo metu išsaugoti konkurencingumą padeda didesnės įmonių investicijos į produktyvumo didinimą bei technologijų atnaujinimą“, – teigia LPK prezidentas.

Darbo užmokestis ir užimtumas išliks pramonės įmonių galvos skausmu

Šiemet įmonės atsargiai vertino savo galimybes didinti darbuotojų skaičių. Įtakos tam turėjo opi darbuotojų trūkumo problema – pvz., per pastaruosius penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 36 proc., o faktiškai užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 16 proc. Tačiau atsargias verslo nuotaikas dėl naujų darbo vietų kūrimo lėmė ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas – tiek šalies viduje (atidėtas naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas, Seimo rinkimai), tiek ir išorėje („Brexit“, politinė įtampa ES ir JAV, išaugusios grėsmės pasaulio ekonomikos augimui).

LPK prezidento teigimu, pramonės įmonės į 2017 metus žvelgia su atsargiu optimizmu. Tebesitęsianti investicijų plėtra leistų tikėtis, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį gamybos ir eksporto užsakymų apimtys ir toliau augs. Tačiau kitų metų antrojo pusmečio rezultatus prognozuoti yra itin sunku, nes jiems įtaką darys geopolitinės rizikos Europoje, JAV ir kitose rinkose.  

„Pramonininkai kitąmet stipriau jus ir neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingas modernus darbo santykių reglamentavimas, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, efektyvi eksporto draudimo sistema, kryptingai ir efektyviai naudojamos ES investicijos“, – apibendrina R. Dargis.

Šaltinis: lpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Interneto portalas Penki.lt stabdo naujienų publikavimo veiklą

Interneto portalas Penki.lt praneša savo skaitytojams, kad nuo gruodžio 1 d. stabdo aktyvią naujienų publikavimo veiklą. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »