Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 29 d. antradienis

Gatvėse neatsakingai besielgiantys pėstieji kelia vis didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.

Pėsčiųjų elgesio ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos eismo dalyvių apklausa.

„Mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimastydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6 proc. daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 47, taip pat – 36 pėstieji.

Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereiną gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydami muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“, – kalbėjo G. Matiukas.

Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.

„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti vaikų atsakomybę ir moksleiviams, vos pradėjusiems savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš einant per gatvę trumpam nutraukti pokalbį arba sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“, – patarė G. Matiukas.

Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9 proc. pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7 proc. įsijungia laisvųjų rankų įrangą.  Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19 proc. vairuodami juo nekalba, o 17 proc. važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.

Pasak G. Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija,  tai už vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir saldumynams

Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. skaityti »

Kultūros ministrė: „Bibliotekos dar plačiau atvers duris neįgaliesiems“

Kultūros ministerija, siekdama dar plačiau atverti duris skaitytojams, turintiems negalią, skyrė papildomą finansavimą penkių apskričių bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Kultūros ministerija tam paskyrė beveik 100 tūkst. Eurų. skaityti »

Premjeras S. Skvernelis apdovanojo geriausias šalies eksporto įmones

Kovo 30 d. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. skaityti »

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »