Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 29 d. antradienis

Gatvėse neatsakingai besielgiantys pėstieji kelia vis didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.

Pėsčiųjų elgesio ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos eismo dalyvių apklausa.

„Mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimastydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6 proc. daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 47, taip pat – 36 pėstieji.

Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereiną gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydami muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“, – kalbėjo G. Matiukas.

Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.

„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti vaikų atsakomybę ir moksleiviams, vos pradėjusiems savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš einant per gatvę trumpam nutraukti pokalbį arba sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“, – patarė G. Matiukas.

Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9 proc. pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7 proc. įsijungia laisvųjų rankų įrangą.  Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19 proc. vairuodami juo nekalba, o 17 proc. važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.

Pasak G. Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija,  tai už vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »