Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 29 d. antradienis

Gatvėse neatsakingai besielgiantys pėstieji kelia vis didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.

Pėsčiųjų elgesio ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos eismo dalyvių apklausa.

„Mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimastydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6 proc. daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 47, taip pat – 36 pėstieji.

Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereiną gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydami muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“, – kalbėjo G. Matiukas.

Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.

„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti vaikų atsakomybę ir moksleiviams, vos pradėjusiems savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš einant per gatvę trumpam nutraukti pokalbį arba sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“, – patarė G. Matiukas.

Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9 proc. pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7 proc. įsijungia laisvųjų rankų įrangą.  Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19 proc. vairuodami juo nekalba, o 17 proc. važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.

Pasak G. Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija,  tai už vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »

Vilniečiai myli savo miestą ir vertina pokyčius

Beveik 90 proc. vilniečių sako, kad Vilnius yra puikus miestas gyventi ir tik su sostine sieja savo ateitį. skaityti »

Londone vyko Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija

Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL). skaityti »

Profesorius Benediktas Juodka tapo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu

Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) vadovaus buvęs Vilniaus universiteto rektorius, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, profesorius Benediktas Juodka. skaityti »

„Barclays“ atidarė finansinių paslaugų centrą Londone

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ atidarė naują finansinių paslaugų centrą Londone, kuris jungia vietinius bankus, technologines bendroves ir 40 pradedančiųjų finansų įstaigų. skaityti »

Krašto apsaugos viceministras su NATO institucijų atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus

Balandžio 25-26 d. LR krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza Europos Komisijos viceprezidento Andrus Ansip kvietimu Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus. skaityti »