Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 29 d. antradienis

Gatvėse neatsakingai besielgiantys pėstieji kelia vis didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.

Pėsčiųjų elgesio ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos eismo dalyvių apklausa.

„Mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimastydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6 proc. daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 47, taip pat – 36 pėstieji.

Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereiną gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydami muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“, – kalbėjo G. Matiukas.

Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.

„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti vaikų atsakomybę ir moksleiviams, vos pradėjusiems savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš einant per gatvę trumpam nutraukti pokalbį arba sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“, – patarė G. Matiukas.

Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9 proc. pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7 proc. įsijungia laisvųjų rankų įrangą.  Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19 proc. vairuodami juo nekalba, o 17 proc. važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.

Pasak G. Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija,  tai už vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »