Lietuvos ateitį grįs mokslo ir verslo bendradarbiavimu

Publikuota: 2016 m. gegužės 25 d. trečiadienis

Ką išskirtinio Lietuva galės pasiūlyti pasaulio rinkai po 10 ar 30 metų? Kokias strategines ekonomikos kryptis pasirinksime? Ar pavyks mokslininkams ir verslininkams dirbant išvien sukurti Lietuvai pažangios technologijų valstybės vardą? Į šiuos klausimus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongrese atsakymų ieškojo žymiausi šalies valdžios, mokslo ir verslo atstovai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius savo pranešime teigė, kad verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kuriant ateities ekonomiką, o Lietuva gali tapti inovacijų šalimi, neatsiliekančia nuo kitų pasaulio lyderių. Lietuva, viena pirmųjų Europos Sąjungoje parengusi Sumaniosios  specializacijos strategiją ir veiksmų programą, padėjo pagrindą inovatyviai ateities ekonomikai ir technologiniam spurtui.

„Atsižvelgiant į verslo poreikius ir ūkio plėtros prioritetus, jau nuo 2013 metų pradėjome formuoti valstybės užsakymą itin paklausioms inžinerinėms techninėms specialybėms. Naujoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje yra numatyta Vakarų šalyse pasiteisinusi inovacijų skatinimo patirtis – pramonės doktorantūra. Kitaip tariant, atsiranda galimybė mokslo laipsnį įgyti ne tik mokslo įstaigoje, bet ir įmonėje“, – naujoves vardino Ministras Pirmininkas.

Naujuoju Europos Sąjungos finansavimo periodu, pasak premjero, prioritetinis dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatų komercinimui: šiemet planuojama įgyvendinti beveik 300 mln. eurų siekiančių vertės projektų.

Reikia susitelkti į perspektyvias sritis

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityje Lietuva turėtų labiau koncentruotis į perspektyvias sritis, nes mūsų šalis yra per maža, kad apimtų visus numatytus prioritetus, teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Informacinės technologijos, biotechnologijos, farmacija, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, jungtiniai mokslo ir verslo projektai, tvari energetika, e. logistikos sprendimai ir technologijos – tai sritys, kuriose Lietuva turi daug potencialo. Dėl to šių sričių plėtrą ypatingai akcentuojame ir skatiname. Turime žiūrėti plačiau ir gaminti ne tik tai, ko reikia Lietuvai dabar, bet ir tai, ko reikės pasauliui po keliasdešimt metų. Norint žengti į priekį, privalome orientuotis į didelės pridėtinės vertės produktus, kurių gamybiniai sprendimai ir funkcijos paremti naujausiomis technologijomis ir išradimais“, – teigė V. Sutkus.

Anot V. Sutkaus, lietuviai geba kurti perspektyvias technologijas, reikia tik tas sritis identifikuoti ir skatinti. Štai tarp žurnalo „Forbes“ įvardintų pažangiausių mokslo sričių, genetikoje perversmą žada CRISPR/Cas9 technologija, paprasčiau įvardijama kaip DNR molekulių žirklės, prie kurios kūrimo prisidėjo Lietuvos mokslininkas Virginijus Šikšnys. Panaudojus mūsų šalies mokslo ir mokslinių tyrimų laimėjimus ir pasiekimus, plėtojant mokslo ir verslo ryšius, galime tapti išskirtine ir konkurencinga jėga bei šiuolaikinio verslumo pavyzdžiu pasauliui.

Lietuvos ateitis – bioekonomika?

Prof. Vladas Algirdas Bumelis, LVK prezidiumo narys, bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuva galėtų kurti šalies gerovę koncentruojantis į bioekonomiką. Tą rodo ir skaičiai. Lietuvos biotechnologijų rinkos pardavimai sparčiai didėja – nuo 290 mln. eurų 2014 metais ji paaugo iki 580 mln. eurų 2015 metais.

„Vienintelis kelias Lietuvai sparčiau judėti į priekį – pasitelkti savo protus. Visuomenė sensta, todėl mes turime tik du pasirinkimus – arba daugiau dirbti, arba efektyviau dirbti. Turime turėti aiškią strategiją, kaip, pavyzdžiui, Pietų Korėja, kuri jau mato, kad elektronikos pramonė yra senstanti ekonomikos sritis ir su visa energija juda bioekonomikos kryptimi.

Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas – turime universitetus, mokslo centrus, gerai išplėtotą pramonę, daug tyrėjų, sėkmingai dirbančių įmonių, pritraukiame užsienio investicijų, todėl Lietuva galėtų pasirinkti strateginę kryptį – bioekonomiką. Prognozuojama, kad 2025 m. šio sektoriaus pardavimai galėtų siekti 3-3,5 mlrd. eurų arba daugiau nei 10 proc. šalies BVP“, – sakė profesorius.

Verslui reikia talentų

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkai ima giliau suprasti verslo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad akademinis mokslas turi dirbti tik verslo naudai. Pagrindinė universiteto paskirtis yra ugdyti talentus, kurie, atėję į verslą, sukurtų didelę pridėtinę vertę.

„Ypač įkūrus mūsų nuostabius mokslo tyrimus centrus, mokslas pradeda suvokti, kad jo atsakomybė yra patenkinti verslo poreikius atliekant mokslinius tyrimus ir padėti verslui ten, kur reikia aukštos kompetencijos. Šiandien jau veikia atviros prieigos centrai ir dauguma verslo poreikių yra tenkinama būtent per juos.  Atsiranda ir didesnis verslininkų supratimas, kad akademinis mokslas yra ta sritis, iš kurios reikia reikalauti talentų ir remti jų rengimą. Lietuvoje matome to pavyzdžių“, – sakė A. Žukauskas.

Būtina finansuoti tyrimus

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas taip pat akcentavo MTEP svarbą. Jis ragino šalies politikus atkreipti dėmesį į mokslininkų išvadą, jog MTEP veiklos Lietuvos ekonomikai nepadarys teigiamos įtakos, jeigu į jas nebus investuojama daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Anot profesoriaus, Lietuvos MTEP infrastruktūra po ES paramos atitinka visus šiuolaikinius poreikius, tačiau būtina galvoti apie jos palaikymo kaštus. Formuojant tokių nedidelių valstybių kaip Lietuva MTEP sistemą, reikia atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo poreikių ir santykinai nedidelių galimybių. Reikia vykdyti ilgalaikį, periodišką ir labai plataus spektro šios veiklos rezultatų vertinimą.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas akcentavo, kad mūsų šalimi jau domisi Europos branduolinių mokslinių tyrimų (CERN) organizacijos atstovai. Pasak jo, jeigu Lietuva taptų šios organizacijos asocijuota nare, šimtai mūsų mokslininkų ir studentų galėtų dirbti pažangiausiame mokslinių tyrimų centre. Ši organizacija vykdo įvairius konkursus, kuriuose galėtų dalyvauti ir Lietuvos verslo įmonės su savo inovatyviomis technologijomis ir produktais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »