Kuris turtingesnis – Jeffas Bezosas ar Billas Gatesas?

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 1 d. antradienis

Pastaruoju metu žiniasklaida mirga pranešimais apie turingiausią pasaulio žmogų. Vieną akimirką tai „Amazon“ vadovas Jezzas Bezosas, o kitą – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas susigrąžina savo pozicijas. Abu šie verslininkai žongliruoja maždaug po 90 milijardų dolerių vertu turtu. Tačiau ne vienas analitikas spėlioja, kad tikrasis turtingiausias žmogus savo turtu oficialiai girtis negali, nes didelė dalis jo – įgyta neteisėtai. Kas šis paslaptingas žmogus?

Daugeliui žmonių (iš tikrųjų, praktiškai visiems) 90 milijardų JAV dolerių yra neįsivaizduojamo dydžio turtas. Šie žmonės gali nusipirkti bet ką ir kiekvieną savo gyvenimo sekundę uždirba daugiau nei mes uždirbame per visą gyvenimą. Jie - įkvėpimas tūkstančiams pradedančių verslininkų, nes savo turtus ir sėkmę pasiekė nuoširdžiu ir nuosekliu darbu. Tačiau „Hermitage Capital Management“ bendrovės vadovo, analitiko, Billo Browdero skaičiavimais, turtingiausių sąrašo žmonių viršūnėje turėtų būti 200 milijardų JAV dolerių vertės turtą valdantis vyras. Kas toks? Žinoma, kad Vladimiras Putinas.

Savo šalyje itin mėgstamas Rusijos prezidentas oficialiai deklaruoja netikėtai mažą turtą – keli seni sovietiniai automobiliai, nedidelis butas, dar pora neįspūdingos vertės objektų. Iš tikrųjų, net ir Rusijos piliečiai pašaipiai žiūri į tokias deklaracijas – tiesiog negali taip būti, kad į tokią poziciją iškilęs žmogus nebūtų sukaupęs kažkokio didesnio turto. Juolab, kai šalyje klesti korupcija ir kiekvienas didelis valstybinis projektas yra lydimas greitai nutildomų skandalų. Kaip gali būti, kad smulkūs Putino pašonėje sėdintys valdininkai puikuojasi turtais, o pats valstybės vadovas nieko gerbtino neturi?

Turi, tačiau klausimas yra kiek. Browderis yra vienas iš nuosekliausių Putino turtų tyrinėtojų. Pats jis, beje, gausiai investavo Rusijoje iš karto po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Browderis netgi bendradarbiavo su Putinu dėl kai kurių su korupcija susijusių klausimų, tačiau greitai ši partnerystė nutrūko – kalbėdamas apie korupciją ir įmonių vagystes Browderis buvo laikomas Rusijai kenkiančiu asmeniu. Iš vidaus į Putino kišenę trumpai žvilgtelėjęs Browderis šia tema labai susidomėjo, nes Rusijoje įžvelgė nusikalstamiems susivienijimams ir finansinėms grupuotėms būdingų bruožų. Nemaža dalis korupcinių nusikaltimų papildo paties Putino kišenę.

Kaip slepiamas Putino turtas? Žurnalistai kartais parašo apie įvairiose vietose esančias vilas ar artimoje Putino aplinkoje esančių žmonių turtus, kurie galimai yra sukaupti su Putino pagalba. Tačiau kuomet kalba eina apie šimtus milijardų dolerių vilos yra tik smulkmena. Putino turtai slepiami įvairiuose versluose, dažnai teisiškai valdomuose kitų žmonių. Bowderis teigia, kad tokie investuotojai kaip jis būdavo verčiami dalį savo sukurtų įmonių akcijų perduoti Putinui už galimybę veikti Rusijoje. Aišku, tiesiogiai Putinui akcijos nebūdavo perleidžiamos – jos atitekdavo jo aplinkos žmonėms arba atsitiktiniems, nežinomiems vardams, kurie taip irgi lobo, bet milijonais, o ne milijardais, kaip pats Putinas.

2012 metais pasirašytas Magnickio aktas sankcijomis sudavė stiprų smūgį kai kuriems Putinui artimiems žmonėms, kurie, kaip teigia Bowderis, savo kišenėje ir laiko Putino milijardus. Žinoma, tik jų dalį. Bowderis teigia, kad būtent dėl to Rusija taip stengiasi šį aktą panaikinti ir galbūt dėl to kišosi į JAV prezidento rinkimus. Putinui norisi prieiti prie savo pinigų, kurie tokiomis sankcijomis yra tarsi užrakinami seife, kurio rakto Rusijos prezidentas neturi. Ir pinigai jam yra reikalingi, kad išlaikytų sistemos lojalumą, žiniasklaidos kontrolę ir, kartu, visuomenės palankumą.

Žinoma, sankcijos užkirtos kelią pasiekti tik dalį Putino turto ir apie finansinę krizę šis žmogus tikrai negalvoja. Beje, pats Sergėjus Magnickis, kurio vardu pavadintas 2012-ųjų aktas, galimai buvo Putino sistemos auka. Jis buvo teisininkas ir auditorius, kuris teigė, kad policijos reidai Browderio kompanijose buvo ne tik neteisėti, bet iš esmės turi būti laikomi didelio mąsto vagystėmis. Magnickis teigė, kad policija reidų metu iš „Hermitage“ įmonių pavogė kai kuriuos duomenis, kuriuos vėliau perdavo nusikalstamoms grupuotėms, kurios sugebėjo perimti kelių įmonių kontrolę ir vėliau pasisavino 230 milijonų dolerių. Kaip? Susigrąžino sumokėtus mokesčius, suklastodami duomenis, kad įmonės veikia nepelningai. Tai buvo didžiausias mokesčių susigrąžinimas Rusijos istorijoje. Tiek pinigų vienu metu – gal dabar Browderio skaičiavimai neatrodo tokie beprotiški?

„Hermitage“ perdavė tyrimo duomenis Rusijos valdžiai. Verslininkai teigė, kad tie 230 milijonų dolerių priklauso Rusijos žmonėms, nes tai – mokesčiai, o dabar jie kažkur nuplaukė per neteisėtų savininkų grandinę. Byla buvo pradėta, bet ne prieš neteisėtus savininkus ar Rusijos mafiją, o prieš Magnickį – auditorių, kuris tiesiog atliko tyrimą.

Magnickis buvo patalpintas į drėgną kalėjimo kamerą, jam nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais, o galiausiai jis pasigavo tulžies pūslės akmenligę, pankreatitą ir dar keletą ligų. Bet mirė ne nuo jų – 2009 metais kalėjime buvo mirtinai sumuštas. Tai sukėlė tarptautinė skandalą, po kurio ir atsirado Magnickio aktas.

Rusijos prezidentas – didžiausios pasaulyje nusikalstamos grupuotės galva? Pagal Browderio skaičiavimus, panašu, kad toks apibūdinimas toli nuo tiesos nepabėga. Tik įdomu, kiek iš šių 200 milijardų yra blokuojami sankcijomis ir ar tai tikrai yra silpniausia Putino vieta.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Bilas Geitsas įkūrė fondą, skirtą kovai su klimato kaita

Turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Bilas Geitsas suvienijo investuotojus iš keleto šalių – visi jie susitarė dėl milijardinių investicijų, skirtų švarios energetikos plėtojimo fondui, rašo naujienų svetainė cnn.com. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »

Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai, siekiančiai 380 eurų. skaityti »