Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 30 d. trečiadienis

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. Visgi, vienas įprotis, kuriuo pasižymėjo tokie žmonės kaip Albertas Einšteinas, Frydrichas Nyčė, Čarlzas Darvinas, gali būti kur kas vertingesnis nei daugeliui atrodo. Tai galite išbandyti ir jūs.

Mes turime nuolat ką nors daryti. Turime dirbti, mokytis, judėti į priekį. Jei to nedarome, rankose atsiduria telefonas ar televizoriaus pultelis. Visgi, garsūs pasaulio mokslininkai, pripažinti genijai, bent kelias valandas per dieną leisdavo sau paskęsti savo mintyse. Iš tikrųjų tai padėjo atsirasti ne vienam didžiam pasiekimui.

Dar paauglys Einšteinas įsivaizdavo, kas nutiktų, jei jis kaip koks banglentininkas čiuožtų šviesos banga į priekį. Jis svajodamas padarė išvadą, jog jam atrodytų, kad šviesa yra tarsi sustingusi laike. Ši paprasta mintis galiausiai apvertė mokslo pasaulį aukštyn kojom, o tam tebuvo pasitelkti sąmonės eksperimentai. Einšteinas juos labai mėgo iki mirties ir visuomet rasdavo laiko nieko neveikti, tik galvoti. Aišku, toks buvo ne jis vienas.

Nyčė bent porą valandų per dieną, jei turėdavo laiko, leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus, kurių metu galvodavo apie savo teorijas ir stengdavosi sudėlioti mintis taip, kad jas galėtų pateikti kitiems. Darvinas taip pat turėjo takelį, kuriuo eidavo pagalvoti. Atrodo, tai paprastas dalykas, bet dauguma genijų dažnai neveikdavo nieko kito, kaip tik leisdavo sau paskęsti savo pačių mintyse ir fantazijose.

Fiona Kerr, Adelaidės universiteto mokslininkė, teigia, kad svajojimas, fantazavimas su refleksija leidžia protui tarsi plūduriuoti erdvėje, nuklysti ten, kur sąmoningai dirbami jo nenuvestume. Tačiau ši mokslininkė nėra vienintelė taip mananti. Buvo atlikti keli tyrimai, kurie parodė, kad refleksija ir fantazavimas padeda surasti problemų sprendimus ir sutvirtinti prisiminimus.

Visi žmonės per dieną bent keletą kartų leidžia savo mintims paklysti ir patyrinėti tas temas, kurios įprastai nėra paliečiamos sąmoningo proto. Visgi, susigaudę, kad svajojame, dažnai nusipurtome ir grįžtame prie darbo ar pramogų. Teigiama, kad turėtume savo mintims tikslingai skirti laiko ir išnaudoti savo sąmonės darbą.

Zat Rana, žurnalistas, Businessinsider.com pasakojo, kad kiekvieną savaitę kambaryje bent porai valandų užsidaro be elektroninių prietaisų. Tai jam suteikia galimybę pagalvoti. Vyras dažniausiai užsiima refleksija – svarsto savo tikslus, jausmus, kaip greičiau judėti į priekį. Tai jam padeda problemas identifikuoti dar prieš joms iš tikrųjų tampant problemomis.

Ne visi turi tas dvi valandas ir ne visiems jų reikia. Tačiau refleksija ir elementarus fantazavimas gali privesti prie didžių atradimų. Jei fizikos teorijų nenulaušite, galbūt bent geriau pažinsite save.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »