Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 30 d. trečiadienis

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. Visgi, vienas įprotis, kuriuo pasižymėjo tokie žmonės kaip Albertas Einšteinas, Frydrichas Nyčė, Čarlzas Darvinas, gali būti kur kas vertingesnis nei daugeliui atrodo. Tai galite išbandyti ir jūs.

Mes turime nuolat ką nors daryti. Turime dirbti, mokytis, judėti į priekį. Jei to nedarome, rankose atsiduria telefonas ar televizoriaus pultelis. Visgi, garsūs pasaulio mokslininkai, pripažinti genijai, bent kelias valandas per dieną leisdavo sau paskęsti savo mintyse. Iš tikrųjų tai padėjo atsirasti ne vienam didžiam pasiekimui.

Dar paauglys Einšteinas įsivaizdavo, kas nutiktų, jei jis kaip koks banglentininkas čiuožtų šviesos banga į priekį. Jis svajodamas padarė išvadą, jog jam atrodytų, kad šviesa yra tarsi sustingusi laike. Ši paprasta mintis galiausiai apvertė mokslo pasaulį aukštyn kojom, o tam tebuvo pasitelkti sąmonės eksperimentai. Einšteinas juos labai mėgo iki mirties ir visuomet rasdavo laiko nieko neveikti, tik galvoti. Aišku, toks buvo ne jis vienas.

Nyčė bent porą valandų per dieną, jei turėdavo laiko, leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus, kurių metu galvodavo apie savo teorijas ir stengdavosi sudėlioti mintis taip, kad jas galėtų pateikti kitiems. Darvinas taip pat turėjo takelį, kuriuo eidavo pagalvoti. Atrodo, tai paprastas dalykas, bet dauguma genijų dažnai neveikdavo nieko kito, kaip tik leisdavo sau paskęsti savo pačių mintyse ir fantazijose.

Fiona Kerr, Adelaidės universiteto mokslininkė, teigia, kad svajojimas, fantazavimas su refleksija leidžia protui tarsi plūduriuoti erdvėje, nuklysti ten, kur sąmoningai dirbami jo nenuvestume. Tačiau ši mokslininkė nėra vienintelė taip mananti. Buvo atlikti keli tyrimai, kurie parodė, kad refleksija ir fantazavimas padeda surasti problemų sprendimus ir sutvirtinti prisiminimus.

Visi žmonės per dieną bent keletą kartų leidžia savo mintims paklysti ir patyrinėti tas temas, kurios įprastai nėra paliečiamos sąmoningo proto. Visgi, susigaudę, kad svajojame, dažnai nusipurtome ir grįžtame prie darbo ar pramogų. Teigiama, kad turėtume savo mintims tikslingai skirti laiko ir išnaudoti savo sąmonės darbą.

Zat Rana, žurnalistas, Businessinsider.com pasakojo, kad kiekvieną savaitę kambaryje bent porai valandų užsidaro be elektroninių prietaisų. Tai jam suteikia galimybę pagalvoti. Vyras dažniausiai užsiima refleksija – svarsto savo tikslus, jausmus, kaip greičiau judėti į priekį. Tai jam padeda problemas identifikuoti dar prieš joms iš tikrųjų tampant problemomis.

Ne visi turi tas dvi valandas ir ne visiems jų reikia. Tačiau refleksija ir elementarus fantazavimas gali privesti prie didžių atradimų. Jei fizikos teorijų nenulaušite, galbūt bent geriau pažinsite save.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »