Kokiuose miestuose labiausiai sekasi moterims verslininkėms?

Publikuota: 2017 m. liepos 24 d. pirmadienis

Londonas, Stokholmas, Niujorkas, San Franciskas ir Bostonas – penki potencialioms moterims verslininkėms palankiausi miestai pasaulyje. Tokius rezultatus atskleidė „Dell“ inicijuotas tyrimas „Moterims verslininkėms palankiausių miestų indeksas“, vienintelis pasaulinis lyties aspektą apimantis indeksas, kuriame nagrinėjamas miesto gebėjimas pritraukti ir skatinti moterų įkurtų įmonių augimą bei rezultatus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pašalinus kliūtis, trukdančias moterų verslumui, miesto ekonominės perspektyvos dramatiškai padidėja. Šis indeksas padeda verslininkams ir politinių sprendimų formuotojams visame pasaulyje gerinti sąlygas, kad moterų įkurtos įmonės klestėtų.

„Visame pasaulyje moterų verslumo lygis kasmet auga daugiau nei 10 proc. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad moterys, o ne vyrai pradės verslą daugelyje rinkų. Vis dėlto įmonių sėkmę gali riboti finansinės, kultūrinės ir politinės kliūtys, – teigia Karen Quintos, „Dell“ komercijos direktorė ir vykdomoji viceprezidentė. – Suteikę miestų lyderiams ir politinių sprendimų formuotojams duomenis, pagrįstus moksliniais tyrimais ir aiškiais raginimais imtis veiksmų, galime kolektyviai pagerinti aplinką, skirtą potencialioms moterims verslininkėms. O tai smarkiai padidina miesto ekonomines perspektyvas, nes tai, kas naudinga moterims, naudinga ir ekonomikai.“

8-ame metiniame „Dell“ moterų verslininkių tinklo viršūnių susitikime“ (angl. Dell Women Entrepreneur Network Summit) „Dell“ paskelbė tyrimo „2017 m. moterims verslininkėms palankiausių miestų indeksas“ (angl. 2017 Women Entrepreneur Cities Index (WE Cities) rezultatus, kurie atskleidė, kaip 50 verslininkėms palankiausių pasaulio miestų skatina potencialias moteris verslininkes. Siekiant atskleisti ne tik nacionalinių įstatymų ir papročių, bet ir vietos politikos, programų poveikį potencialioms moterims verslininkėms, šiame tyrime buvo vertinami miestai, o ne šalys. 1-ąją vietą užėmė Niujorkas – už gebėjimą pritraukti ir palaikyti potencialias moteris verslininkes su geriausiai įvertinta palankia ir darbine aplinka. Palankiausių miestų penketuką užbaigė Bostonas ir Stokholmas.

Remiantis pastarųjų penkerių metų „Dell“ potencialių moterų verslininkių tyrimų duomenimis, nustatytos penkios svarbios miesto ypatybių kategorijos: kapitalas, technologijos, talentai, kultūra ir rinka. Šios kategorijos suskirstytos į dvi grupes – darbinę aplinką ir palankią aplinką. Bendrą įvertinimą sudaro 72 rodikliai, iš kurių 45, beveik du trečdaliai, apima lyties aspektą. Individualūs rodikliai suskirstyti pagal keturis kriterijus: tinkamumą, pagrindinių duomenų kokybę, indekso unikalumą ir lyties aspektą.

„Visame pasaulyje siekiama, kad moterys verslininkės visur klestėtų. „Moterims verslininkėms palankiausių miestų indeksas“ gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemonė, padedanti užtikrinti, kad įstatymų leidėjai leistų moterims verslininkėms sėkmingai kurti verslą, – teigia Elizabeth Gore, „Dell“ verslininkė rezidentė (angl. entrepreneur-in-residence). – Kiekvienas šiame sąraše esantis miestas gali mokytis vienas iš kito ir skatinti politinius pokyčius, siekdami pritraukti ir remti moteris verslininkes. Pokytis bus vertinamas ne tik miesto, bet ir žmonijos lygmenyje, nes formuojame ekosistemą, kurioje visi verslininkai gali klestėti, nepriklausomai nuo lyties.“

2016 ir 2017 m. atlikti tyrimai skiriasi keliais aspektais, įskaitant bendrą miestų skaičių, rodiklių skaičių ir rodiklių svorį, pagrįstą naujais duomenų šaltiniais. Atsižvelgiant į naujus reitingo elementus, šiais metais atlikto tyrimo balai neturėtų būti lyginami su ankstesnių metų rezultatais.

Šaltinis: Pranešimas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »

Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai, siekiančiai 380 eurų. skaityti »