Elektroninės paslaugos bibliotekose mažina užuomaršų skaičių

Publikuota: 2013 m. kovo 25 d. pirmadienis

Dalį Lietuvos bibliotekų teikiamų paslaugų perkėlus į elektroninę erdvę, skaitytojams tapo patogiau jomis naudotis, taip pat šios paslaugos padeda spręsti itin aktualią „užuomaršų“ problemą.

„Perkėlus dalį bibliotekų teikiamų paslaugų į elektroninę erdvę, patogiau pasidarė tiek bibliotekininkams, tiek skaitytojams, kurie dalį rūpimos informacijos ar paslaugų jau gali gauti neišeidami iš namų“, – pasakoja Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) centro direktorė Gražina Bastauskienė.

Permainas bibliotekose skaitytojai ir darbuotojai pajuto jau 2011 metų pabaigoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinus projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“ ir į elektroninę erdvę perkėlus kai kurias tradicines ir naujas bibliotekų paslaugas.

„Įgyvendinant projektą buvo atsižvelgta į nuolat skubančių vartotojų grupę, kuri į biblioteką užsuka dažniausiai tik reikalo spiriama. Ir studentą, ir verslininką čia labiausiai trikdo „popierinė sistema“ – norint susirasti, užsisakyti ar grąžinti leidinius, tenka sugaišti daug laiko. Nors šalies bibliotekos jau senokai kompiuterizuotos, tačiau vartotojų aptarnavimo lygis ne visur yra vienodas“, – sako G. Bastauskienė.

Bendro skaitytojo pažymėjimo, galiojančio visose viešosiose bibliotekose, užsakymas internetu ir jo išdavimas skaitytojo pasirinktu būdu, galimybė gauti informaciją apie naujus bibliotekų gautus dokumentus, juos užsakyti internetu, apmokėti už bibliotekų suteiktas paslaugas, grąžinti leidinius net ir nedirbant bibliotekoms – tai kelios pagrindinės paslaugos, kurios siūlo skaitytojui daugiau pasirinkimo galimybių, įskaitant galimybę naudotis bibliotekų fondais tiesiogiai nekontaktuojant su bibliotekininku, o bibliotekų darbuotojams – automatizuojant rutinines procedūras, sutaupyti laiko, skiriant jį paslaugų kokybei gerinti. Bibliotekų teikiamomis paslaugomis galima pasinaudoti apsilankius tinklapyje www.ibiblioteka.lt.

Šiuo tikslu viešosiose bibliotekose įdiegtos savitarnos technologijos ir iš esmės modernizuotas dokumentų išdavimo ir grąžinimo procesas. Savitarnos sistema – bene ryškiausiai pastebima permaina bibliotekose. Jos rezultatus gali pajusti jau 11-os viešųjų bibliotekų skaitytojai, dar 40-yje bibliotekų, turinčių knygų grąžinimo įrenginius (DGĮ), skaitytojai turi galimybę grąžinti knygas neužsukdami į biblioteką.

„DGĮ – tai paprastos, tačiau kitų šalių bibliotekose plačiai naudojamos knygų grąžinimo dėžės, kurias bibliotekos gali statyti skaitytojams patogiose vietose. Jų paskirtis – paskatinti skaitytojus jiems patogiu laiku sugrąžinti bibliotekai pasiskolintus, kartais laiku negrąžintus leidinius, o kai kuriais atvejais padovanoti bibliotekai savo knygas“, – pasakoja LIBIS centro metodininkė Zofija Burinskienė.

Dar viena funkcija, kurios naudą įvertino tiek bibliotekininkai, tiek skaitytojai, – automatinė informavimo paslauga, siunčianti skaitytojams  priminimus apie dokumentų grąžinimo termino pabaigą.

„Analizuodami šios paslaugos naudojimo rodiklius, pastebime, kad apie 60 proc. skaitytojų, gavę pranešimus, neuždelsia ir laiku grąžina knygas bibliotekoms. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiek sumažėjo ir potencialių bibliotekų skolininkų skaičius, atitinkamai augo bibliotekos fondų apyvarta“, – pasakoja G. Bastauskienė.

Projektas „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“ įgyvendintas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, lėšomis.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »