Daugiau IT specialistų – didesnis vidutinis atlyginimas

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Sparti paslaugų centrų ir pradedančių informacinių technologijų (IT) įmonių plėtra Lietuvoje sudaro įspūdį, kad šioje srityje dirbančių žmonių skaičius auga lyg ant mielių, o mūsų šalis tapo tokių specialistų kalve. Realybė, kad ir kaip norėtume, yra šiek tiek kitokia – Lietuvoje informacinių ir komunikacinių technologijų specialistai 2015 metais vis dar sudarė tik 2,1 proc. visų užimtųjų šalyje. Padėtį komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Pagal šį santykį lenkiame tik Rumuniją ir Graikiją. Estijoje, į kurią dažnai norime lygiuotis, IT specialistų skaičius yra tūkstančiu didesnis negu Lietuvoje, nors mūsų šalyje gyventojų yra du kartus daugiau.

Naujausiais Eurostato duomenis, užimtų IT specialistų Lietuvoje per penkerius metus padaugėjo 23 procentais. Tai reiškia, kad per metus šalyje buvo sukuriama truputį daugiau negu tūkstantis naujų darbo vietų IT sektoriaus įmonėse. Visgi lygiai tokiu pat tempu šių specialistų skaičius augo ir visoje ES, tad vadinamasis proveržis Lietuvos IT sektoriuje yra lygiai tokio pat masto kaip ir ES, taigi kalbėti apie Lietuvos išskirtinumą, deja, sudėtinga.

Pagrindinis šio sektoriaus dar spartesnę plėtrą Lietuvoje ribojantis veiksnys yra pastebimas IT išsilavinimą įgijusių žmonių trūkumas. Todėl akivaizdu, kad bet kuris naujas kvalifikuotas IT mokslus ar kursus baigęs žmogus sulauks darbo pasiūlymo, ir tik nuo jo kompetencijos ir pasirinkimo priklausys, kokią įmonę ir pareigas jis pasirinks. Nėra abejonių, kad skaitmenizacija darys vis didesnę įtaką versle, IT sprendimai, padedantys supaprastinti ir pagreitinti veiklą, vis daugiau keis įprastus darbus. Lietuvos pasirinkimas taip sudėlioti darbo rinkos strategiją, kad IT specialistų skaičius augtų daug sparčiau, turėtų būti vertinamas kaip paprastas ir tiesus kelias didinti ir šalies ekonominę gerovę.

Šių pokyčių, kurių siekia pažangios įmonės, naudą ima vis labiau suvokti ir valdžia, o gera specialybe domisi ir vis daugiau būsimų studentų. Galima priminti, kad 2016 metais valstybės prašymu 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų IT studijų universitetuose vietų skaičius. Pavyzdžiui, programų sistemų programa Kauno technologijos universitete 2016 metais sulaukė didžiausio populiarumo Lietuvoje ir nukonkuravo tokias studijų programas kaip teisė ar ekonomika. Tad nuo rugsėjo pradėjusių studijuoti IT ir matematikos mokslus universitetuose ir kolegijose jau yra beveik 3 tūkstančiai. Suprantama, ne visi, pradėję mokslus, juos baigs ir ne visi darbus tęs Lietuvoje. Tačiau didelis valstybės dėmesys IT specialistų ruošimui dar didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių ir dedant pastangas perkvalifikuoti asmenis iš kitų specialybių į IT specialistus yra privalomas.

Statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės retai keičia kvalifikaciją, o tokių atvejų, kad vyresnio amžiaus asmenys taptų programuotojais ar kitais IT specialistais, yra mažai. Lietuvoje IT specialistai yra patys jauniausi ES – 55 proc. jų yra jaunesni negu 35 metų. Tiesa, jaunas IT specialistų amžius yra būdingas visoms posovietinėms šalims, kuriose IT plėtra vyko lėčiau negu senosiose ES šalyse, nes pati švietimo sistema neteikė prioriteto šiems mokslams. Beje, net 80 proc. IT specialistų Lietuvoje yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES tokių darbuotojų yra tik 60 proc.).

Palyginti mažas dirbančių IT sektoriuje skaičius daro neigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio statistikai – pavyzdžiui, Lietuvoje vidutiniškai IT specialisto mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius antrą ketvirtį siekė 1,3 tūkst. eurų ir buvo 1,7 karto didesnis negu vidutinis atlyginimas šalyje. Jeigu Lietuvoje būtų tiek IT specialistų, kiek jų yra Estijoje, bent 30 tūkstančių žmonių pajamos būtų daug didesnės negu dabar, o tai lemtų didesnes ne tik jų pačių, bet ir valstybės biudžeto ir „Sodros‟ pajamas, taip pat ir spartesnį ekonomikos augimą. Tad norisi tikėti, kad ir naujasis Seimas daugiau dėmesio skirs būtent perspektyvių specialistų rengimui ir jų išsaugojimui Lietuvoje.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims (1)

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »