Mėnulis iš tiesų galėjo atsirasti susidūrus Žemei ir Tėjai

Publikuota: 2012 m. spalio 18 d. ketvirtadienis

Naujas kompiuterinis modelis, vaizduojantis kadaise galimai įvykusį Žemės ir jos protoplanetinės sesers Tėjos susidūrimą, rodo, kad iš šios katastrofos kosmose pažertų skeveldrų iš tiesų galėjo susiformuoti Mėnulis. Ši vizualizacija ne tik sutvirtina hipotetinę teoriją, jog Mėnulis kadaise buvo Žemės dalis, bet ir sudaro sąlygas suprasti, kaip Mėnulio formavimosi procesai buvo įmanomi fiziškai.

Maždaug nuo „Apollo“ misijų laikų gamtinės kilmės Žemės palydovą tyrinėjantys mokslininkai teoretizuoja, jog Mėnulis atsirado po kolosalaus susidūrimo tarp Žemės ir kito pasaulio. Po katastrofos dalis nuolaužų taip ir liko kyboti kosmose – iš jų „susilipdė“ Mėnulis. Tiesa, tarp šio teorinio paaiškinimo ir tikrovės buvo neatitikimas. Jei taip nutiko iš tiesų, tada Mėnulis turėtų būti sudarytas ir iš atklydusios planetos (Tėjos) medžiagos – reikėtų sakyti, jog šioji reinkarnavosi į gamtinį mūsų planetos palydovą.

Teoriniai ir kompiuteriniai šio katastrofinio susidūrimo modeliai rodo, jog Mėnulį turėtų sudaryti maždaug 20–40 proc. Žemės nuolaužų ir 60–80 proc. ne Žemės nuolaužų. Tačiau tiesa yra kiek kitokia: ir Mėnulyje, ir Žemėje yra identiški esminių elementų izotopai, bylojantys, jog Mėnulis susiformavo iš Žemės mantijos medžiagos. Šį momentą mėgino aiškinti daugybė teorijų, o viena jų netgi formulavo prielaidą, jog Žemė pati generavo galingą vidinę termobranduolinę reakciją ir dalį mantijos paprasčiausiai „išspjovė“ į beorę erdvę.

Kiti mokslininkai yra linkę manyti, jog Žemės ir Tėjos medžiaga paprasčiausiai susimaišė, ir Žemėje dabar yra nežemiškos kilmės medžiagos. Tad nieko stebėtino, kad Mėnulio ir Žemės cheminės sudėtys labai panašios – abu kūnai turi ir Žemės, ir Tėjos fragmentų. Tačiau naujausi tyrimai verčia abejoti ir šiuo požiūriu.

Yra ir dar viena problema: jei šis modelis teisingas, Žemės dydžio planetos turėtų suktis greičiau nei vaizduojama modelyje. Matija Čiuk (Matija Ćuk) su kolegomis iš SETI instituto situaciją pradėjo analizuoti iš pagrindų ir modeliuodama susidūrimo situaciją pastebėjo, jog susidūrimo su Tėja (su už Marsą mažesniu planetoidu) metu Žemė turėjo suktis labai greitai.

Mokslininkės ir jos kolegų sukurtame vaizdiniame kompiuteriniame modelyje visi galai sueina. Mėnulis galėjo susiformuoti daugiausiai vien iš Žemės medžiagos, o greitai besisukanti proto-Žemė galėjo prarasti tam tikrą kampinės inercijos kiekį dėl sąveikos su Saule – tai ir paaiškina lėtesnį nei būtų galima tikėtis Žemės sukimosi greitį.

Vaizdo modelyje demonstruojama Žemė sukasi supergreitai – para čia trunka ne 24 val., o tik 2,3 valandos. Maždaug pusės Marso masės Tėja į Žemę bloškiasi maždaug 72 tūkst. km/val. greičiu ir susmenga veik iki pat Žemės branduolio, planetos paviršiuje išrausdama kolosalaus dydžio kiaurymę ir didžiulį kiekį medžiagos išmesdama į kosminę erdvę. Smūgio būta tokio galingo, jog didžioji dalis Tėjos medžiagos išgaravo (kaip ir dalis mūsų planetos), o geležinis Tėjos branduolys susijungė su Žemės branduoliu.

Iš susidūrimo skeveldrų aplink Žemę susiformavo didžiulis nuolaužų diskas. Jame geležies beveik nebuvo – daugiausiai vien Žemės medžiaga. Tai galėtų paaiškinti Mėnulio sandarą, kuri yra labai panaši į Žemės sandarą.

Kad patikrintų šią hipotezę, atskirai dirbusi tyrėjų grupė atliko tolesnius modeliavimus su kiek lėčiau judančiais, tačiau truputį didesniais susidūrimo dalyviais. Kaip parodė rezultatai, tokio pat cheminės sudėties Mėnulis galėjo susiformuoti ir pagal tokį scenarijų. Tad panašu, kad vyraujančios Mėnulio atsiradimo ir susiformavimo teorijos nėra tolimos tikrajai tiesai.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ar galima sapnuoti nemiegant?

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. skaityti »

Biurų pastatai su treniruokliais ir masažuotojais – kaip milžiniškos kompanijos atrakina darbuotojų kūrybiškumą?

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. skaityti »

„Panasonic“ pristatė permatomą televizorių (1)

Neseniai Berlyne vykusioje parodoje „IFA 2017“ televizorių gamintoja „Panasonic“ pristatė televizorių su visiškai permatomu ekranu. skaityti »

Programuotojų diena

Rugsėjo 13 dieną minima Programuotojų diena. Kodėl būtent šiandien? skaityti »

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip visam laikui atsikratyti žalingų įpročių

Mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę. skaityti »

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kuriuos privalote turėti išmaniajame

Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis. skaityti »

Ką veikia biomechanikai?

Biomechanikai – tai inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos... skaityti »

Lietuvos studentas sukūrė sportinį elektrinį triratį

Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »