Kone visoje Žemėje po masinio išmirimo gyvybės nebūta 5 mln. metų

Publikuota: 2012 m. spalio 19 d. penktadienis

Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, kad tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas tvarinys, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo pražudytojo pasaulio scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo.

Išmirimo mastai buvo kolosalūs: 96 proc. jūros gyvybės ir 70 proc. sausumos stuburinių nuo žemės paviršiaus nušlavė pasaulinė katastrofa – veikiausiai tai galėjo būti mirtina superugnikalnių aktyvumo ir globalinių klimato pokyčių derinys.

Kad po masinio išmirimo atsirastų naujos rūšys, paprastai turi praeiti dešimtys tūkstančių metų. Tačiau Permo-Triaso periodo armagedonas buvo toks pražūtingas, kad mirties zona Žemė buvo virtusi ištisus 5 mln. metų. Naujo tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl.

Tropinėse platumose temperatūra pasiekė mirtinas aukštumas: oras įkaito iki +60 ºC, jūrų vanduo – iki +40 ºC. Išsigelbėjimo keliai gyvybei buvo atkirsti.

„Pasaulinis atšilimas seniai buvo siejamas su Permo periodo pabaigos masiniu išmirimu, tačiau šis tyrimas yra pirmasis, iliustruojantis, kaip ekstremalūs temperatūrų pokyčiai uždelsė gyvybės atsinaujinimo procesus ir šie negalėjo įsijungti net keletą milijonų metų“, – aiškina Lydso universiteto tyrėjas Jadongas Sunas (Yadong Sun).

Keletą milijonų metų trukusio karštojo periodo metu tropinėse platumose neaugo miškai – tik krūmokšniai ir skurdūs pavieniai augalai. O jūrose išliko tik kiaukutiniai moliuskai. Tokiame karštame ore nebūtų išgyvenęs joks sausumos gyvūnas – tokio karščio nebūtų pajėgusi atlaikyti jokia medžiagų apykaitos sistema. Didžiuoju mirties periodu gyvybė nuo šutinančios kaitros gelbėtis galėjo nebent poliariniuose regionuose.

Anot tyrėjų, kurie tyrimo ataskaitą publikavo žurnale „Science“, pažeistas pasaulinio anglies dvideginio ciklas planetoje sudarė idealias sąlygas vadinamajam „šiltnamio efektui“. Paprastai klimato temperatūrą padeda reguliuoti augalija (ji sugeria anglies dvideginio perteklių). Tačiau be floros likusi Žemė buvo pasmerkta „šiltnamio efektui“ – atmosferos temperatūra vis kilo.

Mokslininkai ištyrė 15 tūkst. konodontų (angl. conodonts) – nebeegzistuojančių mažų, dantytų, į ungurius panašių žuvų fosilijų, rastų Pietų Kinijoje. Tyrinėdami fosilijose likusius deguonies atomus, mokslininkai pajėgė apskaičiuoti, kokia vyravo temperatūra prieš milijonus metų.

„Niekas dar nėra drįsęs pareikšti, kad praeityje klimatas buvo pasiekęs šitokias temperatūros aukštumas, – tvirtina Lydso universiteto Žemės ir aplinkos mokyklos profesorius Polas Vignalas (Paul Wignall). – Telieka tikėtis, kad ateityje tokios aukštumos, kokių būta prieš 250 mln. metų, niekados nebus pasiektos. Priešingu atveju, gyvybei atsigauti reikės net keleto milijonų metų.“

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ar galima sapnuoti nemiegant?

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. skaityti »

Biurų pastatai su treniruokliais ir masažuotojais – kaip milžiniškos kompanijos atrakina darbuotojų kūrybiškumą?

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. skaityti »

„Panasonic“ pristatė permatomą televizorių

Neseniai Berlyne vykusioje parodoje „IFA 2017“ televizorių gamintoja „Panasonic“ pristatė televizorių su visiškai permatomu ekranu. skaityti »

Programuotojų diena

Rugsėjo 13 dieną minima Programuotojų diena. Kodėl būtent šiandien? skaityti »

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip visam laikui atsikratyti žalingų įpročių

Mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę. skaityti »

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kuriuos privalote turėti išmaniajame

Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis. skaityti »

Ką veikia biomechanikai?

Biomechanikai – tai inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos... skaityti »

Lietuvos studentas sukūrė sportinį elektrinį triratį

Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »