Ką veikia biomechanikai?

Publikuota: 2017 m. liepos 19 d. trečiadienis

Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.

Dirbtinė širdis, galūnių protezai, modernūs įtvarai, chirurginiai robotai, insulino pompų implantai, robotizuoti treniruokliai, neįgaliesiems skirta įranga – tai ir dar daugelis kitų gyvenimą lengvinančių inovacijų yra sukurta biomechanikų.

Pasak J. Griškevičiaus, biomechanika yra plati veiklos dirva sumaniems žmonėms, kurie mėgsta techniką ir mediciną. Šioje srityje dirbantys inžinieriai ne tik sprendžia aktualias problemas, bet ir žengdami koja kojon su technologijomis ieško naujų jų galimybių. Jaunų žmonių požiūris, tobulėjančios technologijos, greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas ir pakitusius žmonių poreikius. Tai atsispindi ir jaunųjų biomechanikų darbuose, atliepiančiuose aktualiausias šiandienos problemas. Ką kuria šiuolaikiniai biomechanikai?

VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjo teigimu, šios srities specialistai drąsiai diegia inovacijas, o tuo įsitikinti galima peržvelgus biomechanikos studentų darbus. Vienas iš pavyzdžių – VGTU studentės sukurtas Išmanios ergonominės darbo kėdės projektas. „Žmogus vidutiniškai per dieną praleidžia 7,7 val. sėdimoje padėtyje, o dirbant sėdimą darbą šis laikas gali pailgėti net iki 15 val. Atsižvelgdama į vis dažniau pasigirstančias kalbas apie ilgo sėdėjimo žalą sveikatai, studentė pasiūlė sprendimą – Išmaniąją ergonominę kėdę, kuri sudaro sąlygas keisti sėdėjimo padėtis pagal nuovargio ir laikysenos pokyčius“, – pasakoja J. Griškevičius.

Tarp studentų darbų yra daug kitų vertingų idėjų – padus šildantys bei masažuojantys įdėklai, aktyvus kelio įtvaras, dviratininkų kūno įvertinimo ir dviračio geometrijos parinkimo sistema, slidinėjimo įranga neįgaliajam, sportinio protezo po viršutinės galūnės amputacijos projektavimas ir kt. Netrūksta darbų, kuriuose būtų kuriami robotizuoti įrenginiai, išmanios technologijos ir virtuali realybė.

Sričių spektras, kur gali pasireikšti biomechanikai yra išties platus: tai žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė, socialiniai ryšiai ir sąsajos su aplinka. „Kiekvienas žmogus yra unikalus kūrėjas, kurio idėjos ir į realybę perkeltos vizijos gali pasitarnauti visuomenei. Tam, kad kažką sukurtų, biomechanikams tenka įminti žmogaus judesių ir fiziologijos paslaptis, atrasti žmogaus ir technologijų sąsajas, pažinti skirtingas erdves, paviršius ir prisiliesti prie sudėtingiausių mechanizmų, valdymo sistemų bei išmokti jas taikyti. Taigi, biomechanika visada yra susijusi su pokyčiais, kurie veda gyvenimo kokybės didinimo link ir visai nesvarbu kokioje srityje, nes visose jose svarbiausias išlieka žmogus“, – akcentuoja VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas.

Su biomechanika galima susipažinti pasirinkus studijas VGTU. Jose rengiami medicinos ir reabilitacinės technikos specialistai – biomechanikos inžinieriai. Jie, studijuodami bendruosius universitetinius ir specialiuosius biomechanikos inžinerijos studijų dalykus, įgyja savarankiškam inžinieriaus darbui reikalingų žinių ir gerai išmano medicinos ir reabilitacinės technikos konstrukcijų ir jų sistemų sandarą ir veikimą, geba kurti ir projektuoti medicinos ir reabilitacinę techniką, spręsti inžinerines medicinos ir reabilitacinės technikos kūrimo, projektavimo, gamybos, eksploatacijos ir remonto problemas.

Baigę šią studijų programą jauni specialistai labai reikalingi gydymo, sportinės ir reabilitacinės medicinos įstaigose, medicinos ir reabilitacinę įrangą bei ortopedinius įtvarus ir protezus gaminančiose įmonėse.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų (1)

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »

Įdomioji e-atliekų surinkėjų statistika: šaldytuvus gyventojai išmeta ir su uogienėmis

Kone dešimtadalis nebenaudojamų stambiųjų elektroninių prietaisų iš kaimo vietovių pas elektroninės technikos atliekų surinkėjus patenka jau apsamanoję. skaityti »

54 proc. pirkėjų kainas vis dar konvertuoja į litus

Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais. skaityti »