Trečius metus iš eilės šviesolaidžio tinklo plėtros lydere Europoje pripažįstama Lietuva

Publikuota: 2012 m. vasario 21 d. antradienis

Miunchene vykusioje konferencijoje šviesolaidinio interneto plėtra bei itin greitos prieigos technologijų pasiekiamumu vartotojams ir verslui besirūpinanti asociacija „FTTH Council Europe“ paskelbė, kurios Europos valstybės praėjusiais metais sėkmingiausiai plėtojo šviesolaidinio interneto tinklą.

Trečią kartą iš eilės tarp Europos valstybių pirmąją vietą užėmė Lietuva. Šviesolaidžio tinklo plėtros tyrimas buvo vykdomas Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir dar 8 šalyse: Andoroje, Kroatijoje, Islandijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.

Pagal šviesolaidžio tinklo plėtros reitingą (į jį įtrauktos šalys, kuriose daugiau nei 1 proc. namų ūkių naudoja šviesolaidinį ryšį) lyderiais išliko tos pačios valstybės: Lietuva (šviesolaidinį internetą naudoja 28,3 proc. vartotojų), Norvegija (14,7 proc.) ir Švedija (13,6 proc.). Labiausiai savo pozicijas pagerino antrąją vietą užėmusi Norvegija, taip pat Latvija ir Turkija, aplenkusios Italiją. Vengrija nukrito per dvi vietas ir liko po Estijos ir Portugalijos.

Lietuvoje šviesolaidinio interneto skverbtis nuo praėjusių metų padidėjo 3 proc., Norvegijoje - 2 proc., o Švedijoje - tik 0,4 proc. Palyginti su ankstesniu reitingu, 10 pirmaujančių šalių interneto skverbtis vidutiniškai padidėjo 1,23 proc.

Tarp pasaulio valstybių pagal šviesolaidžio technologijų plėtrą Lietuva užima ketvirtąją vietą po JAV, Honkongo, Japonijos ir Taivano.

2011 metais interneto paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos ir šviesolaidinio ryšio linijomis, nutiestomis iki galutinio paslaugų gavėjo patalpos (ang. Fibre to the home, FTTH), ir šviesolaidinio ryšio linijomis, nutiestomis iki galutinio paslaugų gavėjo pastato (angl. Fibre to the building, FTTB).

2010-aisiais Lietuva pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą ir naujoviškas paslaugas buvo lyginama su šios srities lyderėmis - Pietų Korėja, Japonija ir Švedija bei užėmė 14 vietą tarp 71 pasaulio valstybės. 2010 metų pabaigoje, pasiekusi beveik 23 proc. šviesolaidinio ryšio skvarbą, Lietuva pralenkė Švediją (14 proc.), Norvegiją (14 proc.) ir Slovėniją.

ES+8 valstybių FTTH/B (šviesolaidžio iki galutinio paslaugų gavėjo patalpos/pastato) ryšio plėtra per 2011 metus ūgtelėjo 41 proc., paslaugų vartotojų padaugėjo 5,1 mln., 2011-ųjų pabaigoje jomis pradėjo naudotis beveik 28 mln. šeimų. Tikima, kad rūpinimasis šiomis technologijomis padės tobulinti naujas paslaugas, kurios pagerins gyvenimo kokybę, sukurs geresnę aplinką ir padidins ekonomikos konkurencingumą.

Jungtinių Tautų Komisija, atsakinga už plačiajuosčio ryšio skaitmeninę sklaidą, pažymėjo, kad kiekviena valstybė turėtų sudaryti savo plačiajuosčio ryšio diegimo planus 2015 metams. Galimybė naudotis internetu turėtų būti laikoma viena pagrindinių žmogaus teisių, be to, plačiajuostis ryšys skatina ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Europos Komisija rekomendavo 2014-2020 metais greitaeigiam plačiajuosčiam ryšiui ir susijusioms paslaugoms diegti išleisti 9,2 mlrd. eurų, o infrastruktūrai numatyti 7 mlrd. eurų investicijų.

„FTTH Council Europe“ generalinis direktorius Hartwigas Tauberis, prašomas paaiškinti, kaip Lietuvai pavyksta trečius metus iš eilės pralenkti visas reitinguojamas Europos valstybes, sakė, kad Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, kurios gana anksti pradėjo diegti šviesolaidį, todėl dabar turi gana platų šios technologijos tinklą.

„Kitos šalys šviesolaidį diegė ne taip greitai. Be to, Lietuva - nedidelis kraštas. Pavyzdžiui, Vokietijai tektų nutiesti gerokai didesnį tinklą, kad šviesolaidis pasiektų daugelį namų ūkių. Kita vertus, vien valstybės dydžiu aiškinti Lietuvos pirmavimą šios srityje būtų ne visiškai garbinga. Jūsų operatoriai yra mažesni, tad ir jų galimybės investuoti mažesnės, tačiau pastangų jie įdėjo tikrai daug. Manau, kad pagrindinė sėkmės priežastis - vyraujanti palanki nuomonė apie šviesolaidį bei naująsias technologijas Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse. Šiuo požiūriu jos išsiskiria Rytų ir Vidurio Europoje. Lietuva pirmauja pagal šviesolaidžio plėtrą, Estija sparčiausiai diegia e. Vyriausybės sprendinius. Taigi aplinka investicijoms šiose šalyse yra gana palanki“, - kalbėjo H. Tauberis.

Ne tik iš oficialių tribūnų Miuncheno parodų centre skambėjo palankūs Lietuvai žodžiai. Kalbėdamas su šių eilučių autorium vengrų žurnalistas Andrasas Nemethas pažėrė mūsų kraštui šūsnį komplimentų: „Pas jus dabar daug geriau nei pas mus. Lietuva labai toli pažengė į priekį ir, regis, pralenkė Vengriją“, - kalbėjo Andrasas, rašantis apie Rytų Europos regioną ir Lietuvoje, kaip prisipažino, lankęsis mažiausiai penkis kartus.

„Lietuvoje lankiausi ir sovietmečiu, ir transformacijos metais, ir šiais laikais, ir tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų laimėjimais. Mes, palyginti su jumis, atsilikome, mūsų ir ekonominė, politinė padėtis blogesnė nei Lietuvos“, - sakė vengrų žurnalistas.

2011 metų pradžioje interneto prieigos paslaugas Lietuvoje teikė 108 tiekėjai, o interneto abonentų skaičius siekė 879,6 tūkstančio. 100 gyventojų teko 27,1 abonento. Dauguma - 81,8 proc. - interneto abonentų buvo privatūs vartotojai, turintys interneto prieigą namie. 31,1 proc. abonentų naudojo xDSL technologijas, 45 proc. - šviesolaidžio linijas, 7,1 proc. - kabelinės televizijos tinklą, 3,6 proc. - vietinį kompiuterių tinklą (LAN), 13 proc. - belaidžio ryšio linijas.

Pagal namų ūkių, prisijungusių prie interneto šviesolaidžio ryšio linijomis, skaičių Lietuva trečius metus iš eilės išlieka pirmoji ES ir yra ketvirtoji pasaulyje (pernai buvo šeštoji). Pirmoji lietuvaičiams šviesolaidinio tinklo paslaugas pasiūlė bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, valdanti modernų ir nuolat plečiamą šviesolaidinį tinklą „Skynet" ir siūlanti savo klientams greičiausią 1Gb/s spartos internetą.

Lietuvoje internetu praėjusių metų pabaigoje naudojosi 69 proc. krašto gyventojų - 11,5 procentinio punkto daugiau nei 2010-ųjų pabaigoje, kai internetą naudojančių gyventojų dalis buvo 57,5 procento.

Per metus išaugo interneto vartotojų dalis mažuose miesteliuose ir kaimuose. Nuo 2 tūkst. iki 30 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse 2011-ųjų pabaigoje internetu naudojosi 70,3 proc. gyventojų (2010 metų pabaigoje - 55,1 proc.), mažiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse - 53,4 proc. gyventojų (38,9 proc.).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »