4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. Tai ne tik reiškia, kad daugybę dalykų už mus atliks šaldytuvas, viryklė ar dulkių siurblys – spartus IoT plėtojimas suteiks gerokai daugiau galimybių ir verslui. Prognozuojama, kad į vieną ekosistemą interneto ryšiu sujungti įvairūs prietaisai, tarpusavyje besidalinantys įvairia informacija, padidins verslo efektyvumą bei leis kurti naujus jo modelius ir darbo santykius. Kokie faktai leidžia taip manyti?

Darbą biure keičia atvirosios ekonomikos modelis

Įprasta darbo diena biure ir nusistovėjusios darbo santykių normos jau tampa atgyvena, o tą po truputį keičia atviros ekonomikos modelis, nustatantis lanksčius darbo bei verslo santykius.  Technologijų gamintojos „Samsung“ teigimu, iki 2020 metų net 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Tikėtina, kad organizacijoms taps kur kas paprasčiau bendrauti, dalintis informacija ne tik su partneriais, bet ir su buvusiais konkurentais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šios naujos darbo ir bendradarbiavimo formos nepakenktų nei fiziniams nei juridiniams asmenims, mobilieji įrenginiai privalo turėti aukščiausios kokybės saugumo sprendimus. Kitu atveju kyla didžiulė grėsmė konfidencialumui. Duomenų apsauga bus didžiausias verslo iššūkis jau netolimoje ateityje.

Žmonija trokšta patogumo

IoT infrastruktūra turi potencialą jau labai greitai suteikti vartotojams visiškai kitą komforto lygį ir paslaugas, pateisinančias vartotojo lūkesčius ir poreikius. „Išmanumas“ ir daiktų tarpusavio sąveika supaprastins mūsų kasdienybę, leis nebegalvoti apie smulkmenas, sutaupys ne tik laiko, bet ir pinigų. Ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų asmeninių poreikių nustatymas ir jų patenkinimas bus preciziškai tikslus. Ir tai neapsiriboja šaldytuvu, kuris pats praneša apie jame besibaigiančius produktus bei užsako papildomo maisto. Štai kompanijos „Samsung“ ir „Peugeot“ suvienijo jėgas ir sukūrė konceptinį automobilį, kuris važiuoja pats be žmogaus įsikišimo. Daiktų internetu sujungta automobilio sistema sąveikauja su „Samsung Artik Cloud“ platforma. Tai leidžia visiems automobilio savininko išmaniems prietaisams (išmaniems telefonams, laikrodžiams, apyrankėms, planšetėms ir kt.) sąveikauti su automobiliu. Įrenginiai renka informaciją apie savo šeimininką ir ją perduoda automobiliui, o jis, apdorodamas duomenis, automatiškai suplanuoja kelionę taip, kad žmogui beliktų tik atsisėsti ir ja mėgautis.

Verslo plėtros variklis

Vokietijos IT asociacijos „Bitkom“ tyrimas atskleidė, kad dauguma šios šalies verslų išgyvena transformacijos procesą – jie sparčiai skaitmenizuojami. Tokios inovacijos kaip IoT, suteikia galimybę kurti šiuolaikinius produktus ir paslaugas bei diegti duomenų bazių pagrindu veikiančius verslo modelius – tai jiems po truputį padeda plėstis ir patekti į naujas rinkas. Analitikų teigimu, bendras IoT verslo potencialas yra vertas milijardų – apskaičiuota, kad iki 2025 metų bendra pasaulinė daiktų interneto vertė augs tarp 3,9 ir 11,1 trilijonų dolerių kasmet.

Sprendžiamas duomenų saugumo klausimas

IoT egzistavimui ir tinkamam šios infrastruktūros potencialo išnaudojimui yra reikalingi kaip niekada atviri verslo standartai visose pramonės šakose. Vis dėlto, IoT ekosistema yra paremta sąveika tarp daugybės įrenginių ir informacijos mainais, todėl reikalauja papildomų  griežtų saugumo priemonių. Juk kuo didesnis kiekis įrenginių, sujungtų į bendrą tinklą, tuo didesnis yra ir šio tinklo pažeidžiamumas. Todėl sparčiai vystantis daiktų interneto infrastruktūrai, būtini griežtesni duomenų apsaugos įstatymai. Tai priklauso ne tik nuo valdžios institucijų, bet ir nuo IoT ekosistemos vystytojų, kurie jau šiandien supranta – reikia užtikrinti, kad kiekvienas IoT sprendimas būtų suporuotas su pažangia apsaugos sistema. 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mok... skaityti »