4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. Tai ne tik reiškia, kad daugybę dalykų už mus atliks šaldytuvas, viryklė ar dulkių siurblys – spartus IoT plėtojimas suteiks gerokai daugiau galimybių ir verslui. Prognozuojama, kad į vieną ekosistemą interneto ryšiu sujungti įvairūs prietaisai, tarpusavyje besidalinantys įvairia informacija, padidins verslo efektyvumą bei leis kurti naujus jo modelius ir darbo santykius. Kokie faktai leidžia taip manyti?

Darbą biure keičia atvirosios ekonomikos modelis

Įprasta darbo diena biure ir nusistovėjusios darbo santykių normos jau tampa atgyvena, o tą po truputį keičia atviros ekonomikos modelis, nustatantis lanksčius darbo bei verslo santykius.  Technologijų gamintojos „Samsung“ teigimu, iki 2020 metų net 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Tikėtina, kad organizacijoms taps kur kas paprasčiau bendrauti, dalintis informacija ne tik su partneriais, bet ir su buvusiais konkurentais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šios naujos darbo ir bendradarbiavimo formos nepakenktų nei fiziniams nei juridiniams asmenims, mobilieji įrenginiai privalo turėti aukščiausios kokybės saugumo sprendimus. Kitu atveju kyla didžiulė grėsmė konfidencialumui. Duomenų apsauga bus didžiausias verslo iššūkis jau netolimoje ateityje.

Žmonija trokšta patogumo

IoT infrastruktūra turi potencialą jau labai greitai suteikti vartotojams visiškai kitą komforto lygį ir paslaugas, pateisinančias vartotojo lūkesčius ir poreikius. „Išmanumas“ ir daiktų tarpusavio sąveika supaprastins mūsų kasdienybę, leis nebegalvoti apie smulkmenas, sutaupys ne tik laiko, bet ir pinigų. Ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų asmeninių poreikių nustatymas ir jų patenkinimas bus preciziškai tikslus. Ir tai neapsiriboja šaldytuvu, kuris pats praneša apie jame besibaigiančius produktus bei užsako papildomo maisto. Štai kompanijos „Samsung“ ir „Peugeot“ suvienijo jėgas ir sukūrė konceptinį automobilį, kuris važiuoja pats be žmogaus įsikišimo. Daiktų internetu sujungta automobilio sistema sąveikauja su „Samsung Artik Cloud“ platforma. Tai leidžia visiems automobilio savininko išmaniems prietaisams (išmaniems telefonams, laikrodžiams, apyrankėms, planšetėms ir kt.) sąveikauti su automobiliu. Įrenginiai renka informaciją apie savo šeimininką ir ją perduoda automobiliui, o jis, apdorodamas duomenis, automatiškai suplanuoja kelionę taip, kad žmogui beliktų tik atsisėsti ir ja mėgautis.

Verslo plėtros variklis

Vokietijos IT asociacijos „Bitkom“ tyrimas atskleidė, kad dauguma šios šalies verslų išgyvena transformacijos procesą – jie sparčiai skaitmenizuojami. Tokios inovacijos kaip IoT, suteikia galimybę kurti šiuolaikinius produktus ir paslaugas bei diegti duomenų bazių pagrindu veikiančius verslo modelius – tai jiems po truputį padeda plėstis ir patekti į naujas rinkas. Analitikų teigimu, bendras IoT verslo potencialas yra vertas milijardų – apskaičiuota, kad iki 2025 metų bendra pasaulinė daiktų interneto vertė augs tarp 3,9 ir 11,1 trilijonų dolerių kasmet.

Sprendžiamas duomenų saugumo klausimas

IoT egzistavimui ir tinkamam šios infrastruktūros potencialo išnaudojimui yra reikalingi kaip niekada atviri verslo standartai visose pramonės šakose. Vis dėlto, IoT ekosistema yra paremta sąveika tarp daugybės įrenginių ir informacijos mainais, todėl reikalauja papildomų  griežtų saugumo priemonių. Juk kuo didesnis kiekis įrenginių, sujungtų į bendrą tinklą, tuo didesnis yra ir šio tinklo pažeidžiamumas. Todėl sparčiai vystantis daiktų interneto infrastruktūrai, būtini griežtesni duomenų apsaugos įstatymai. Tai priklauso ne tik nuo valdžios institucijų, bet ir nuo IoT ekosistemos vystytojų, kurie jau šiandien supranta – reikia užtikrinti, kad kiekvienas IoT sprendimas būtų suporuotas su pažangia apsaugos sistema. 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »

Saugesnio interneto diena: patarimai naudotojams

2017 m. vasario 7 d. Europoje minima Saugesnio interneto diena, kurios tikslas – paskatinti jaunus žmones saugiau ir atsakingiau naudotis internetu bendraujant, apsiperkant, siunčiantis filmus bei muziką. skaityti »

„Google Maps“ atvėrė Vilniaus oro uosto vidų

Apie Vilniaus oro uostą galima sužinoti dar daugiau – nuo šiol jo vidaus žemėlapį galima pamatyti per „Google“ siūlomą internetinių žemėlapių paslaugą. skaityti »