4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. Tai ne tik reiškia, kad daugybę dalykų už mus atliks šaldytuvas, viryklė ar dulkių siurblys – spartus IoT plėtojimas suteiks gerokai daugiau galimybių ir verslui. Prognozuojama, kad į vieną ekosistemą interneto ryšiu sujungti įvairūs prietaisai, tarpusavyje besidalinantys įvairia informacija, padidins verslo efektyvumą bei leis kurti naujus jo modelius ir darbo santykius. Kokie faktai leidžia taip manyti?

Darbą biure keičia atvirosios ekonomikos modelis

Įprasta darbo diena biure ir nusistovėjusios darbo santykių normos jau tampa atgyvena, o tą po truputį keičia atviros ekonomikos modelis, nustatantis lanksčius darbo bei verslo santykius.  Technologijų gamintojos „Samsung“ teigimu, iki 2020 metų net 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Tikėtina, kad organizacijoms taps kur kas paprasčiau bendrauti, dalintis informacija ne tik su partneriais, bet ir su buvusiais konkurentais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šios naujos darbo ir bendradarbiavimo formos nepakenktų nei fiziniams nei juridiniams asmenims, mobilieji įrenginiai privalo turėti aukščiausios kokybės saugumo sprendimus. Kitu atveju kyla didžiulė grėsmė konfidencialumui. Duomenų apsauga bus didžiausias verslo iššūkis jau netolimoje ateityje.

Žmonija trokšta patogumo

IoT infrastruktūra turi potencialą jau labai greitai suteikti vartotojams visiškai kitą komforto lygį ir paslaugas, pateisinančias vartotojo lūkesčius ir poreikius. „Išmanumas“ ir daiktų tarpusavio sąveika supaprastins mūsų kasdienybę, leis nebegalvoti apie smulkmenas, sutaupys ne tik laiko, bet ir pinigų. Ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų asmeninių poreikių nustatymas ir jų patenkinimas bus preciziškai tikslus. Ir tai neapsiriboja šaldytuvu, kuris pats praneša apie jame besibaigiančius produktus bei užsako papildomo maisto. Štai kompanijos „Samsung“ ir „Peugeot“ suvienijo jėgas ir sukūrė konceptinį automobilį, kuris važiuoja pats be žmogaus įsikišimo. Daiktų internetu sujungta automobilio sistema sąveikauja su „Samsung Artik Cloud“ platforma. Tai leidžia visiems automobilio savininko išmaniems prietaisams (išmaniems telefonams, laikrodžiams, apyrankėms, planšetėms ir kt.) sąveikauti su automobiliu. Įrenginiai renka informaciją apie savo šeimininką ir ją perduoda automobiliui, o jis, apdorodamas duomenis, automatiškai suplanuoja kelionę taip, kad žmogui beliktų tik atsisėsti ir ja mėgautis.

Verslo plėtros variklis

Vokietijos IT asociacijos „Bitkom“ tyrimas atskleidė, kad dauguma šios šalies verslų išgyvena transformacijos procesą – jie sparčiai skaitmenizuojami. Tokios inovacijos kaip IoT, suteikia galimybę kurti šiuolaikinius produktus ir paslaugas bei diegti duomenų bazių pagrindu veikiančius verslo modelius – tai jiems po truputį padeda plėstis ir patekti į naujas rinkas. Analitikų teigimu, bendras IoT verslo potencialas yra vertas milijardų – apskaičiuota, kad iki 2025 metų bendra pasaulinė daiktų interneto vertė augs tarp 3,9 ir 11,1 trilijonų dolerių kasmet.

Sprendžiamas duomenų saugumo klausimas

IoT egzistavimui ir tinkamam šios infrastruktūros potencialo išnaudojimui yra reikalingi kaip niekada atviri verslo standartai visose pramonės šakose. Vis dėlto, IoT ekosistema yra paremta sąveika tarp daugybės įrenginių ir informacijos mainais, todėl reikalauja papildomų  griežtų saugumo priemonių. Juk kuo didesnis kiekis įrenginių, sujungtų į bendrą tinklą, tuo didesnis yra ir šio tinklo pažeidžiamumas. Todėl sparčiai vystantis daiktų interneto infrastruktūrai, būtini griežtesni duomenų apsaugos įstatymai. Tai priklauso ne tik nuo valdžios institucijų, bet ir nuo IoT ekosistemos vystytojų, kurie jau šiandien supranta – reikia užtikrinti, kad kiekvienas IoT sprendimas būtų suporuotas su pažangia apsaugos sistema. 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »