Svarstyklės praneš apie pavojų gyvybei

Publikuota: 2017 m. balandžio 14 d. penktadienis

Įsivaizduokite – jūs atsistojate ryte ant svarstyklių, o jos ne tik parodo, kiek pakito jūsų svoris nuo tada, kai svėrėtės paskutinį kartą, bet ir atsiunčia įspėjamąjį signalą: „Užsiregistruokite pas gydytoją“. Tai – ne mokslinė fantastika. Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos institute kuriamos svarstyklės, kurios galės ne tik matuoti svorį, bet ir perspėti apie galimai sveikatai pavojingas būkles – kraujagyslių aterosklerozę, prieširdžių virpėjimo aritmiją.

„Ligoninėse yra labai daug įrangos skirtos diagnozuoti ligoms ir kritinėms būklėms, tačiau ją naudoti sveikatos stebėsenai namuose yra per brangu. Tuo tarpu, asmeninės sveikatos prietaisų namuose, kurie netrukdančiu būdu galėtų stebėti sveikatos būklę, nėra daug, ir jie labai reikalingi“, – teigia KTU Biomedicininės inžinerijos instituto vadovas Vaidotas Marozas.

Pasak jo, jei šiandien vyresnio amžiaus žmonės šiek tiek prisibijo technologijų ir yra linkę visas ligas gydyti saujomis tablečių, ateityje mes būsime labiau įpratę naudoti įvairius prietaisus ir stebėsime savo sveikatą jų padedami. Pavyzdžiui, tokiu prietaisu galėtų tapti svarstyklės, kurios yra daugelio namų atributas, o svertis ryte tapo dažno kasdienos ritualu.

KTU tyrėjų komanda jau turi daugiafunkcinių svarstyklių prototipą, kuris šiandien yra tobulinamas, pridedant naujų funkcijų ir parametrų.

Stebi kraujagyslių būklę

KTU mokslininkų patobulintos kūno kompozicijos svarstyklės matuoja ant jų užlipusio žmogaus pulsą prie rankų ir padų besiliečiančiais jutikliais. Pagal tai, kokiu greičiu kraujas atkeliauja nuo širdies iki pėdų, galima nustatyti besitiriančio žmogaus arterijų būklę.

„Matuojame kraujo pulsinės bangos sklidimo greitį – kuo jis didesnis, tuo kraujagyslės yra standesnės, o tai jau gali būti susiję su aterosklerozės pradžia, kuri gali sukelti ir padidintą kraujospūdį, ir kitus sutrikimus“, – teigia Birutė Paliakaitė, KTU studentė, su inovaciją kuriančia tyrėjų komanda dirbanti nuo pat projekto pradžios.

Už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ biomedicininės inžinerijos magistrantei buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. Šis tyrimas taip pat yra Europos Komisijos finansuoto projekto CARRE, kuriame buvo tiriama pacientų, sergančių kardiorenaliniu (inkstų ir širdies veiklos sutrikimas) sindromu, dalis.

Ateityje fiksuos ir gyvybei pavojingas būsenas

„Kai žmogus serga inkstų nepakankamumu ir jo liga yra pasiekusi paskutiniąją, penktąją stadiją, keletą kartų per savaitę jam atliekama dializė. Inkstai patys nebegali palaikyti mikroelementų balanso organizme, o ypač pavojingas yra kalio kiekio kraujyje padidėjimas. Jis sutrikdo normalią širdies veiklą, o tokia būsena yra potencialiai grėsminga gyvybei“, – teigia B. Paliakaitė.

Pasitarę su gydytojais, KTU mokslininkai į kuriamas svarstykles siekia integruoti dar vieną funkciją – jos galėtų neinvaziniu būdu atpažinti kalio kiekio kraujyje padidėjimą. Aptikus šią patologinę būseną, svarstyklės siųstų signalą pacientą prižiūrinčiam gydytojui, kuris galėtų paankstinti paskirtą dializės seansą.

„Daugiafunkcinių svarstyklių matuojamų parametrų skaičių nuolat plečiame. Pavyzdžiui, be arterijų būklės stebėjimo, esame integravę ir prieširdžių virpėjimo aritmijos atpažinimo funkciją. Tikiu, kad ateity šios svarstyklės, žmogui neįdedant papildomo darbo, matuos kelias dešimtis įvairių jo sveikatos būklės parametrų“, – teigia V. Marozas.

Sveikatos prietaisus į rinką įvesti sudėtinga

Pasak neinvazinius sveikatos būklės stebėsenos technologijas kuriančių mokslininkų, medicinos prietaisus komercinti – labai sudėtinga. Jų veikimas testuojamas su pacientais, o tam reikia gauti specialius įvairių instancijų leidimus. Mokslininkų teigimu, į rinką įvesti su medicina ir sveikatos priežiūra nesusijusias inovacijas yra daug paprasčiau.

Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), KTU tyrėjai pateikė paraišką abiejų universitetų mokslo fondų finansavimui gauti. Jie tikisi artimoje ateityje galėsiantys skirti daugiau dėmesio inovacijų licencijavimui ir produktų komercializavimui.

Sveikatos būklės stebėsena – būtinybė senstančiai visuomenei

Tyrėjai primena, jog daugelis pacientų, kurie yra persirgę sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, išgyvenę insultą, ir kurių būklę reikia stebėti, yra vyresnio amžiaus. Turint omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, ši problematika ir Lietuvoje, ir Europoje bus vis aktualesnė.

„Kuriame tokį produktą, kurį pati galėčiau naudoti, jei prireiks. Jeigu šiandien pagyvenę žmonės dar atsargiai žiūri į technologijas, mūsų karta, manau, bus jau kitokia. Poreikis stebėti sveikatos būklę ateityje tikrai išliks ir augs. Nebent, žmonės pradėtų labai sveikai gyventi, tačiau esu linkusi tuo abejoti“, – šypsosi B. Paliakaitė.

Įpirks kiekvienas

V. Marozas mano, jog buitinis sveikatos būklės stebėjimo prietaisas tikrai būtų įperkamas paprastam žmogui.

„Pavyzdžiui, išmaniojo telefono „iPhone“ savikaina yra apie 150 eurų, nors rinkoje jis kainuoja apie 700. Tai – daug sudėtingesnė technologija, prietaisas, reikalaujantis daug daugiau brangių detalių ir medžiagų nei mūsiškis. Mes, pagrinde, kuriame duomenų apdorojimo algoritmus, labiausiai naudojami mūsų ištekliai yra protas“, – teigia V. Marozas.

Pasak jo, siekdami išsiaiškinti Biomedicininės inžinerijos institute kuriamų prietaisų veikimo principą į mokslininkus yra kreipęsi globalių elektros ir elektronikos prietaisus kuriančių bendrovių atstovai.

Ne vieną sveikatos būklės stebėsenos technologiją sukūrę instituto tyrėjai siekia tobulinti savo kuriamas inovacijas, jos testuojamos su rizikos grupėmis, pacientais, bendradarbiaujant su LSMU ir Santariškių klinikų medikais.

„Mūsų kuriamos technologijos paskatina žmones save stebėti. Juk, pavyzdžiui, svertis kasdien ir taip stebėti savo būklę jau savaime yra geras įprotis“, – įsitikinusi B. Paliakaitė, KTU biomedicininės inžinerijos magistrantė, jaunoji tyrėja.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (1)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »