Ko laukti iš technologijų artimiausiu metu?

Publikuota: 2017 m. sausio 27 d. penktadienis

Technologijos tobulėja. Tai, kas kadaise atrodė fantastika, tampa realybe. Protingi žmogaus išvaizdos robotai, virtualioji ir papildytoji realybė, įtraukianti taip, kad pradedi ja tikėti, namų prietaisai, galvojantys už tave, ir pan. O kaip ateityje tobulės šiandienos technologijos?

Dirbtinis intelektas

Artimiausiu metu ir toliau daugės programų, gebančių mokytis. Protingų robotų idėja vilioja jau ne vienerius metus. Beveik visos didžiausios pasaulio įmonės jau įgyvendina ar planuoja dirbtinio intelekto projektus. Kai kuriose šalyse dirbtinio intelekto sistemos net stumia iš darbo žmones.

Japonijos draudimo paslaugų bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis, kurios analizuos gautus dokumentus ir kitus duomenis ir spręs, ar klientui galima suteikti draudimo išmoką.

O Kinijoje sukurtas robotas-žurnalistas jau parengė pirmą straipsnį žurnalui „Southern Metropolis Daily“. Tekstą iš 300 hieroglifų jis parašė per 1 sekundę. Roboto kūrėjas Pekino universiteto profesorius Wan Xiaojun, sako, kad robotas gali rašyti ir trumpus, ir ilgus tekstus, tačiau kol kas nesugeba imti interviu, tačiau tai tik laiko klausimas.

NBA lygoje, Toronto „Raptors“ klube, taip pat jau veikia kompanijos IBM sukurta dirbtinio intelekto platforma. Ji iš gausybės šaltinių – vaizdo įrašų, įvairiausios statistikos, elgesio ir informacijos, pateikiamos socialiniuose tinkluose, medicininių duomenų – gautus duomenis analizuoja, o paskui treneriams pateikia išvadas apie vieno ar kito krepšininko sėkmės komandoje galimybes, numanomus santykius su treneriais ir komandos draugais, traumų tikimybę, padeda klubui atrinkti ne tik naujokus biržoje, bet ir laisvuosius agentus, žaidėjus iš kitų žemynų ar siūlo geriausius galimus variantus žaidėjų mainams.

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Produktų valdymo departamento vadovas Povilas Keburis, mano, kad robotikos rinkoje prigis šiandien itin populiarus užsakomųjų paslaugų (angl. outsourcing) modelis. „Savo IT infrastruktūros priežiūrą įmonės jau priprato perkelti ant specializuotų bendrovių pečių. Tai taupo darbo laiką, mažina išlaidas. Manau, verslo modelis „RaaS“ (angl. Robot as a service) bus sėkmingai naudojamas ir kuriant, diegiant, valdant bei prižiūrint dirbtinio intelekto sistemas. Na, o robotams reikalinga programinė įranga bus saugoma debesyse. Taigi, formuosis dirbtinio intelekto technologijų debesų rinka“, – sako P. Keburis.

Daiktų internetas ir išmanieji namai

Daugumai jau tapo įprasta, kad per išmanųjį telefoną galima naršyti socialiniuose tinkluose, stebėti savo el. paštą, gauti visą rūpimą informaciją, pasižiūrėti transporto tvarkaraščius ar pasižymėti važiavimo bilietą. Be to, namuose telefonu jau galima valdyti garso sistemą, įjungti šviesą, signalizaciją, reguliuoti temperatūrą ar atrakinti automobilį.

Tikimasi, kad artimiausiu metu išmanieji įrenginiai „išmoks“ įsiminti šeimininkų įpročius ir patys elgsis taip, kaip šeimininkas nori. Tam padės daiktų internetas – belaidis tarpusavyje susietų įrenginių tinklas, kuriame daiktai keičiasi informacija tarpusavyje ir su žmonėmis. Daiktų internetas padės taupyti laiką ir lėšas. Pvz., skalbimo mašina iš anksto praneš, kad greitai baigsis skalbimo milteliai, o gal ir pati jų užsakys, šaldytuvas praneš apie besibaigiančius galioti produktus, pasiūlys, ką galima pasigaminti iš turimų produktų, ir pan.

Anot P. Keburio, išmaniųjų namų dalimi taps ir išmanioji televizija. „Ateityje išmanioji televizija atspės kliento norus ir, analizuodama jo įpročius, pasiūlys jį dominantį vaizdo turinį. Be to, žiūrovai galės peržiūrėti ne tik buvusių, bet ir būsimų savaičių programą iš anksto ir iš karto nusistatyti dominančių laidų įrašymą. Pasigirsta minčių net apie filmus, paklūstančius žiūrovams. Jau filmuojamos juostos su keliomis įmanomomis pabaigomis, kurios bus siūlomos atsižvelgiant į naudotojo pomėgius. Pavyzdžiui, žiūrovas galės pasirinkti laimingą, dramatišką ar komišką pabaigą“, – sako UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ atstovas.

Išmaniaisiais gali tapti ne tik atskiri namai, bet ir visas miestas. Pvz., gatvėje įrengta vaizdo kamera, pažinusi skubantį greitosios pagalbos automobilį, perjungs šviesoforus taip, kad ji galėtų greičiau pasiekti ligonį. Išmanioji energijos taupymo sistema, atsižvelgusi į oro sąlygas, įjungs miestui alternatyvius – vėjo, saulės energijos – elektros šaltinius.

Ispanijoje jau egzistuoja išmanusis miestas Santanderas, kuriame įrengta per 10 000 jutiklių, įtaisytų prie gatvių šviestuvų, pastatų sienų, stulpų ir net po asfaltu. Jie operatyviai praneša apie transporto spūstis, avarijas, pavojingą dujų koncentraciją, perpildytus šiukšlių konteinerius ir pan. Be to, patys miesto gyventojai naudojasi išmaniosiomis programėlėmis, taip prisidėdami prie miesto tvarkos, pvz., gali nufotografuoti kelyje duobę, o išmanioji programa aptinka duobės koordinates ir iš karto persiunčia informaciją kelių tarnybai.

Virtualioji ir papildytoji realybė

Virtualioji ir papildytoji realybė – įdomi sritis, tačiau iš jos 2016 m. vis dar buvo sudėtinga užsidirbti. Pernai iš virtualiosios realybės pavyko užsidirbti tik kompanijai „Nintendo“ – žaidimas „Pokemon Go“ jai atnešė 500 mln. JAV dolerių pelno per penkias savaites.

Vis dėlto virtualiosios realybės galimybės yra ir bus išnaudojamos vis dažniau. Pvz., jau šiandien Valdovų rūmų muziejaus lankytojams siūloma programa, padedanti virtualioje erdvėje nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Šis unikalus eksponatų valdymo virtualioje erdvėje sprendimas sujungia tiek vaizdinę, tiek tekstinę informaciją, leidžia nesunkiai pakeisti ekspozicijų eksponatus, pamatyti ne tik muziejaus vidų, bet ir išorę, stebėti pro Valdovų rūmų muziejaus langus atsiveriantį vaizdą į Vilniaus senamiestį ir t. t.

Pavasarį „eBay“ kartu su partneriu iš Australijos prekybos centru „Myer“ pristatė galimybę apsipirkti internete su virtualiosios realybės akiniais. Naudojantis akiniais ir specialia mobiliąja programėle el. parduotuvėje įvairius veiksmus galima atlikti žvilgsniu. Pvz., norint išsirinkti patinkančią prekę ir ją įsidėti į krepšelį tereikia į ją pasižiūrėti keletą sekundžių. Sistemos kūrėjai tikisi ateityje virtualioje realybėje įgyvendinti ir atsiskaitymo galimybę, taip pat sudaryti sąlygas apsipirkti kartu su draugais, labiau individualizuoti pirkimo procesą.

Virtualios realybės šalininkai neabejoja, kad tvirtas pozicijas netrukus ji užims ir sporto industrijoje. Taip teigiama ne šiaip sau, o vertinant sėkmingai įvykdytus projektus. Dar praėjusį rudenį galimybė stebėti futbolo varžybas virtualioje realybėje buvo pasiūlyta portugalams. Mačas tarp didžiausių Portugalijos klubų „Porto“ ir „Benfica“ buvo fiksuojamas 360 laipsnių kampu filmuojančiomis „Samsung Gear 360” kameromis, o žiūrovai transliaciją matė per „Gear VR“virtualios realybės akinius. Tikimasi, kad ateityje virtualioji realybė atvers dar daugiau galimybių norintiems palaikyti mėgstamus sportininkus, tačiau negalintiems į varžybų vietą atvykti fiziškai.

Analitikai prognozuoja, kad papildytoji realybė per trejus metus taps nebeatskiriama nuo realybės. Specialūs akiniai ne tik panardins į dirbtinę realybę, bet ir leis matyti tamsoje. Specialios pirštinės ir batai leis pajusti dirbtinai sukurtą realybę taip, kad ji atrodys tikra. Naudodamiesi papildytąja realybe žmonės taip pat galėtų išsivaduoti nuo jiems nepatinkančios aplinkos, kurioje tenka būti. Tiesa, rinkodaros atstovai iš anksto baiminasi, kas atsitiktų, jei papildytoji realybė žmonėms padėtų gatvėse nematyti reklamų, parduotuvių vitrinų ir pan.

P. Keburio nuomone, virtualioji realybė neaplenks ir išmaniosios televizijos. „Virtualiosios realybės akinius užsidėjęs televizijos žiūrovas pats jaustųsi lyg veiksmo dalyvis. Galbūt jis galėtų būti vienas iš laidos svečių, o gal net vienas iš filmo veikėjų“, – sako UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ atstovas.

Socialiniai tinklai

Socialiniai tinklai kas trečiam interneto naudotojui šiandien yra pagrindinis informacijos šaltinis. Jie tampa rimtais konkurentais tradicinei žiniasklaidai. Deja, šiuo būdu skleidžiama informacija ne visada yra patikima. Todėl 2017 m. išvakarėse „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas pažadėjo dėti visas pastangas, kad socialiniame tinkle netikros istorijos būtų atskirtos nuo realių įvykių.

Taip pat prognozuojama, kad socialinių tinklų naudotojai vis labiau vertins ir patys naudos vaizdinę medžiagą, tekstai trumpės ar bus visiškai pakeisti iliustracijomis ir įvairiais filmukais, tiesioginėmis transliacijomis. Dėl to tobulės ir vaizdo kokybė. Rengdamos rinkodarines ar politines kampanijas, įmonės bandys nustebinti vaizdo kokybe, įskaitant ir 4K raišką. 2016 metų gruodžio pabaigoje „Facebook“ paskelbė apie tiesioginių 360 laipsnių vaizdo įrašų galimybę (Live 360) naudotojams ir prekių ženklams. Kol kas ši funkcija yra testuojama, o artimiausiais mėnesiais taps prieinama visiems naudotojams. Be to, pradedama kalbėti apie kontekstinę ir net jutiminę informaciją, kai, pasitelkę į pagalbą papildytosios realybės priemones, skaitytojai pajus informacijos skonį ir kvapą.

Socialinių tinklų kūrėjai jau šiandien išnaudoja ir dirbtinį intelektą, pvz., rekomenduodami Jums naujų draugų ar atsakinėdami į užklausas per virtualų klientų aptarnavimo specialistą, gebantį bendrauti su klientais, pateikti reikiamą informaciją, siųsti naujienas ir pan. Didėjant informacijos kiekiui, ši technologija bus dar reikalingesnė, pvz., robotas pasiūlys konkrečiam naudotojui aktualių temų ir naujienų, leis automatizuoti įvairius procesus, atlikti įvairias analizes ir pan. Automatizuotos žinutės taip pat gali labai palengvinti bendravimą su klientais, pvz., tais atvejais, kai socialiniame tinkle per dieną sulaukiama kelių tūkstančių užklausų.

Taigi, technologinių naujovių kūrėjų siekis – padaryti žmogaus gyvenimą patogesnį ir įdomesnį. Tačiau tiesa ir ta, kad viskas, kas nauja, iš pradžių šiek tiek gąsdina. Ar robotai ir išmanieji daiktai pavers žmones tinginiais ir atims darbą? O gal priešingai – turėsime daugiau laiko kurti tai, apie ką šiuo metu niekas dar net nefantazuoja?

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Susiję vaizdo siužetai

2014-01-10 IT+

IT+

2014-01-10 IT+

IT+

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »