Kaip pradėti kurti „tech“ karjerą?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 25 d. pirmadienis

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. Jos taps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime. Šiuo metu Lietuvos IT sektoriuje labiausiai trūksta programuotojų, kompiuterių sistemų analitikų bei programinės įrangos testuotojų.

Pasak Europarlamentaro ir technologijų entuziasto Antano Guogos, šalyje šiuo metu fiksuojamas vidutiniškai dvigubai mažesnis programuotojų skaičius nei Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu Estija turi net tris kartus daugiau programuotojų nei Lietuva. Skaičiuojama, kad šios kvalifikacijos specialistų trūkumas iki 2020 m. išaugs iki rekordinio skaičiaus – 83 proc., tad šalyje trūks net apie 11 tūkst. IT specialistų.

„Būdamas septynerių aš auginau pomidorus, o dabartinė ir dar ateinančios kartos – programuos. Netolimoje ateityje, kaip dar vieną užsienio kalbą, teks mokėti ir kažkokį kodą. Švietimas yra labai svarbu – tai mūsų status quo, tačiau mokytis niekada nėra per vėlu, nesvarbu, ar tau 7, 17, 27, ar 47 metai ir daugiau: svarbiausia prisitaikyti prie darbo rinkos diktuojamų sąlygų, – dalijasi mintimis A. Guoga. – Mano patirtis rodo tą patį – 2000-aisiais dirbau Honkonge, investuodavau pinigus, tada vieną dieną viską praradau ir įsiskolinau, tačiau prisitaikęs prie rinkos situacijos atsitiesiau. Lietuvoje pradėjau rinkti komandą internetinėms svetainėms kurti – suprogramavome naują pokerio naujienų platformą, kurios vertė dabar siekia keliasdešimt milijonų eurų.“

IT rinkos specialistai taip pat pabrėžia – technologinis raštingumas ateityje bus privalomas. „Programavimas iš esmės yra gana „jauna“, neskaitant mašininio programavimo, specialybė, tad su laiku natūraliai kis ir amžiaus grupės. Pastaruosius keletą metų matome besikeičiančią situaciją, kai įvairių kvalifikacijų žmonės pereina į programavimo ir kitas IT sritis – ieškoma užtikrintos darbo vietos, kur dažnai žadamas aukštas atlygis, – sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje įkūrėja Julija Rimšelė. – Tikėtina, kad per ateinančius 5–7 metus susidursime nebe su didelio nedarbo situacija, bet su darbo jėgos perskirstymo problema – globaliu mastu darbo rinkoje mūsų laukia persikvalifikavimo dešimtmečiai. Tuo pačiu keliame klausimą – ar įmanoma turėti ilgalaikį karjeros planą, kai technologijų galimybės auga greičiau, nei mes spėsime jas pasivyti?“

Prognozuojama, kad „nesaugiausi“ darbai, turintys 97–99 proc. tikimybę būti automatizuoti, yra telemarketingo specialistų bei prekybos centrų pardavėjų pozicijos, tuo tarpu kitose srityse automatizavimas padiktuos būtinybę darbuotojui būti technologiškai išprususiam, norint „įgalinti“ robotus dirbti.

A. Guogos patarimai, kaip pradėti kurti „tech“ karjerą ar verslą.

Žinios. „Kai sukaupi žinias – esi turtingas, o programavimo žinios šiandien ir rytoj bus reikalingos visiems. IT specialistai nebėra tik grynieji programuotojai – programavimo žinių reikia ir dizaineriams, pardavimo ar SEO specialistams, ir projektų vadovams, rinkodaristams, kadangi eidama link bendro tikslo komanda turi susikalbėti. Moderniame pasaulyje be minimalių technologinių žinių išgyventi bus sunku – mūsų laukia tokios naujos specialybės, kaip atminties papildymo chirurgai, dirbtinio intelekto inžinieriai ar, pavyzdžiui, hologramos darbo vietoje“, – dalijasi A. Guoga.

Atrasti sritį ir išspręsti problemą. Kiekvienas verslas, įrankis, mobilioji aplikacija, kompiuterinis žaidimas ar restoranas turi spręsti problemą – linksminti, gaminti maistą ar net pardavinėti pomidorus taip, kaip nori modernus vartotojas. Tad šiandien nereikia žmonių, kurie turi tik standartinių mokslų žinių – reikalingos asmenybės su būtinomis pagrindinėmis bazinėmis žiniomis ir išskirtine veikla, kuri išspręs problemą. Ir laimės tie, kurie vartotojo problemą išspręs ne senoje, o naujoje aplinkoje.

Užtikrinti gerą turinį ir mąstyti globaliai. Galima vieną po kito vardyti tarptautiniu mastu sėkmingus lietuviškus projektus – „Bored Panda“, „Vinted“, „Filippo Loreti“, „Transfer Go“ ir kt. Visi jie, kad atsirastų bei taptų sėkmingais, įvaldė skaitmeninės rinkos sąlygas – technologinį raštingumą bei gerą turinį, be to, sprendžia problemas. „Esmė – mąstyti globaliai, negalima mąstyti lietuviškai“, – pabrėžia A. Guoga.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »