Ar verslas pasirengęs dar vienai pramonės revoliucijai?

Publikuota: 2017 m. balandžio 26 d. trečiadienis

„Ketvirtoji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Dabar galime kelti tik vieną klausimą: ar mes tam esame pasirengę?“ – klausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. O ruoštis, regis, tikrai yra kam, mat nauja pramonės revoliucija anksčiau ar vėliau palies kiekvieną.

Svarbiausia technologinė pažanga

Pašnekovas pastebi, kad, norint tinkamai pasiruošti naujam etapui, bus negana veikti tik įmonės mastu. Apie prasidėjusius pokyčius turi suprasti ir valstybinės institucijos, prie skaitmenizacijos reikia pritaikyti biurokratinius procesus. Vis dėlto įmonės savo ruožtu turi dairytis, kaip optimizuoti veiklą ir neatsilikti konkurencinėje kovoje.

„Verslas ir visuomenė turi pasirengti radikaliems pokyčiams: gamybos spartos, masto, vertės grandinių perorientavimo srityse, reikalingi glaudesni nauji ryšiai tarp aukštojo mokslo ir verslo, naujos sąsajos tarp didelių ir mažesnių įmonių. Pasaulyje įsibėgėjantis pramonės skaitmeninimas reiškia ne tik novatoriškus gaminius ir pažangius gamybos procesus, bet ir iššūkius socialiniam bei ekonominiam gyvenimui: keičia verslo modelius, darbo teisę, požiūrį į esamus ir potencialius darbuotojus, be abejonės, ateityje prisidės ir prie visuomenės įpročių bei vertybių kaitos. Lietuva privalo neatsilikti aukštųjų technologijų ir pramonės skaitmeninimo srityje, nes kitų instrumentų konkurenciniam pranašumui pasiekti jau beveik nėra – tik geras technologinis pasirengimas, pažanga gamybos procesuose ir kūrybiškumas gali padėti Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingoms Europos ir pasaulio rinkose“, – tikina R. Dargis.

Milžiniškos investicijos

Daiktų internetas, kol kas skambantis kaip mistiškas procesas, jau per artimiausius metus įsisavins milžiniškas lėšas, todėl jo pažanga, regis, taps nesustabdoma.

„Analitikai skaičiuoja, kad daiktų interneto projektams per artimiausius penkerius metus bus išleista bemaž 6 trln. JAV dolerių. Mokslininkų teigimu, iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, t. y. triskart daugiau nei šiuo metu. Verslas bus didžiausias daiktų interneto naudotojas, o investicijos į technologijas padės išspręsti žmogiškųjų išteklių stygiaus problemą. Tai didins gamyboje kuriamų produktų ir paslaugų kokybę, augins konkurencingumą“, – faktus atskleidžia pašnekovas.

Siekiant neatsilikti nuo Pasaulyje vyraujančių tendencijų, visam Lietuvos verslo sektoriui teks suprasti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija anaiptol nėra vien technologijų sektoriaus reikalas.

„Tai vis labiau atsilieps visiems sektoriams: transporto, bankininkystės ir kitiems. Su skaitmeninimu susiję ne mažiau svarbūs pokyčiai laukia ir darbo rinkos, švietimo ir mokymo, įmonių ir darbuotojų santykių, darbo metodų ir kitų sričių. Gebėjimas visa tai suvaldyti ir tuo naudotis gali tapti Lietuvos ekonomikos stabilumo garantu, todėl turime strategiškai išnaudoti visus Lietuvoje esančios informacinių technologijų infrastruktūros pajėgumus“, – neabejoja R. Dargis.

Keisti požiūrį

Anot pašnekovo, vien įdiegti technologines naujoves kai kuriais atvejais gali būti maža. Norint išlikti konkurencingiems, teks spręsti ir savimonės, ir aplinkos suvokimo problemas, keisti požiūrį į daugelį gyvenimo sričių. Viena svarbiausių – darbuotojų kompetencijų sritis.

„Didelėje inovacijų ir nepastovios rinkos dinamikoje reikia lanksčių darbuotojų, kurie turi ir bendrųjų kompetencijų gamybos srityje, ir kartu geba greitai mokytis naujų dalykų besikeičiant aplinkai. Lietuvos pramonės sektoriuje tai viena opiausių problemų – trūksta kvalifikuotų specialistų. Tai yra dalis iššūkių, su kuriais susiduria visos Europos pramonė: ir darbdaviai, ir darbuotojai. Prognozuojama, kad dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios dabar laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje. Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami naudojantis technologinėmis inovacijomis. Tai reiškia, kad darbo rinkoje reikės vis mažiau įprastų pagrindinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių: kūrybiškumo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo. Tokie įgūdžiai lems ne tik individualią sėkmę darbo rinkoje, bet ir valstybės ekonomikos plėtrą“, – teigia R. Dargis.

Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvoje turime pakankamai daug sumanių, darbščių žmonių, tačiau būtina suteikti galimybių tobulėti, kad žmonės pasiruoštų konkurencijai naujoje, skaitmenizuotoje rinkoje, o verslams padėtų užsiauginti tokius darbuotojus, kurie iškels veiklą į neregėtas aukštumas. Dėl technologijų proveržio ypač didelę reikšmę turės kompiuterinis raštingumas ir jo suvokimas plačiąja prasme.

„Kaip rodo statistika, beveik pusė ES gyventojų šioje srityje neturi pakankamos kvalifikacijos, nors jau artimiausioje ateityje net 90 proc. darbo vietų reikės tam tikrų skaitmeninių įgūdžių. IT raštingumas yra tas klausimas, kurį turime rimtai spręsti ir nepamiršti, kad IT mokymas – tai ne tik kompiuterinis raštingumas. IT mokymas yra logika, analitiniai įgūdžiai, procesų sekos supratimas ir kita. Valstybės, daugiau dėmesio sutelkusios į švietimą, šiandien gali džiaugtis pirmaujančiomis švietimo sistemomis pasaulyje ir stipriomis ekonomikomis. Dabar dėmesys turi būti skirtas ne tik IT kaip atskiro dalyko mokymui, bet jos mokykloje turi būti naudojamos kaip įrankis visuose dalykuose ir pamokose. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija prieš kelerius metus nusprendė mokyklose visus vaikus pradėti mokyti programavimo dar pradinėse klasėse. Toks sprendimas gali tapti labai svarbiu strateginiu pranašumu po 10–15 metų“, – atkreipdamas dėmesį į strategiškai svarbius klausimus, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (1)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »