Toliau sparčiai mažėja vėluojančių grąžinti greituosius kreditus

Publikuota: 2016 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Teigiamos tendencijos greitųjų kreditų rinkoje tęsėsi ir šių metų trečiąjį ketvirtį – toliau sparčiai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų. Metų pradžioje labai smukusi skolinimo apimtis ir antrąjį pusmetį tebėra panašaus lygio.

„Naujausi duomenys dar kartą patvirtina, kad teigiamos metų pradžios tendencijos greitųjų kreditų rinkoje nėra atsitiktinės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį trumpesnio laikotarpio pradelstų greitųjų kreditų skaičius buvo mažiausias per trejus metus, o tai mažina ir ilgesnio laikotarpio pradelstus mokėjimus. Skolinti gerokai atsakingiau verčia Vartojimo kredito įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra. Prie to prisideda ir besikeičiantis vartojimo kredito davėjų požiūris“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Per šių metų devynis mėnesius vartojimo kredito davėjai klientams suteikė 192,0 tūkst. vnt. greitųjų kreditų – beveik 3,5 karto mažiau nei tą patį laikotarpį 2015 m., kai buvo suteikta 670,2 tūkst. vnt. greitųjų kreditų. Suteiktų greitųjų kreditų suma sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 206,0 iki 100,3 mln. Eur. Labai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų skaičius. Rugsėjo pabaigoje iki 30 dienų buvo vėluojama grąžinti apie 9,0 tūkst. kreditų, tai beveik 40 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (14,8 tūkst.). Ilgiau pradelstų (30–60 d.) kreditų skaičius sumažėjo dar labiau – 50,3 proc. (nuo 9,7 iki 4,8 tūkst.). Šių dviejų kategorijų pradelstų kreditų skaičius mažiausias nuo pat 2013 m., kai buvo pradėta rinkti tokia statistika.

Dėl mažėjančio trumpojo laikotarpio vėlavimų skaičiaus sumažėjo ir įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų, pradelstų greitųjų kreditų skaičius. Tokių greitųjų kreditų skaičius per metus sumenko 2,7 proc. – iki 172,9 tūkst.

Šių metų trečiąjį ketvirtį iš Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo buvo išbraukta 10 įmonių, kurios laiku nepateikė priežiūros institucijai įstatyme numatytų duomenų ir dokumentų. Tiesa, beveik visos šios įmonės trečiąjį ketvirtį aktyviai neteikė naujų vartojimo kreditų . Be to, 1 įmonė buvo išbraukta iš šio sąrašo pagal pačios pateiktą prašymą, o 2 įrašytos į jį. 2016 m. rugsėjo 30 d. Viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše (be kredito įstaigų) buvo 54 įmonės, iš jų 3 buvo įrašytos ir į Viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą.

Tarpusavio skolinimo platformų vartojimo kreditų portfelis ir toliau sparčiai auga. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis padidėjo 28,9 proc. ir sudarė 5,9 mln. Eur. Šis augimas yra labiau susijęs ne su daugiau suteiktų naujų vartojimo kreditų, bet su ilgu suteiktų paskolų terminu (apie 2,6 m.) ir lėta kredito amortizacija.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Lietuvos bankas tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą. Fiziniai asmenys į šį sąrašą įrašomi ir iš jo išbraukiami asmens prašymu arba teismo sprendimu. Daugiau apie paslaugą „STOP vartojimo kreditams“ – Lietuvos banko svetainėje.

Greitaisiais kreditais šiame pranešime vadinami vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų – suteikti vartojimo kreditai, kurie neapima kreditų pagal susietojo vartojimo ir sąskaitos kreditavimo sutartis. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti.

2016 m. trečiojo ketvirčio statistiką galite rasti čia.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »