Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

Publikuota: 2017 m. vasario 28 d. antradienis

2016 metais Šiaulių banko grupė pasiekė didžiausią banko istorijoje pelną. Banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais, kuomet uždirbta 23,8 mln. eurų. Pelningumui nemažos įtakos turėjo netipinės veiklos rezultatai: bendras kapitalo grąžos rodiklis viršijo 26 proc., išlaidų ir pajamų santykis - 42 proc.

„Siekiant didinti banko veiklos efektyvumą, konkurencingumą, teikti labiausiai klientų poreikius atitinkančias paslaugas, 2016 metais išgryninome keturias prioritetines veiklos sritis: verslo finansavimo, vartojimo finansavimo, taupymo ir investavimo, kasdienės bankininkystės. Užsibrėžę strateginį tikslą tapti vienu geriausiai klientus aptarnaujančių šalies bankų, reikšmingai pagerinome klientų aptarnavimo kokybę. Sėkmingą banko veiklą ir sustiprėjusią kapitalo bazę teigiamai įvertino tarptautinė reitingų agentūra Moody‘s Investors Service, padidindama banko reitingą“, – sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Banko grupės paskolų ir finansinės nuomos portfelis per dvylika mėnesių išaugo 13 proc. ir metų pabaigoje viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Per metus pasirašyta beveik 0,5 mlrd. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių. Banko grupės indėlių portfelis per metus išaugo 4 proc. ir 2016 m. gruodžio pabaigoje siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Per metus smarkiai pagerėjo turto kokybės rodikliai: neveiksnių pozicijų santykis su turtu sumažėjo nuo 7,5 iki 4,7 proc., rizikos kaštų rodiklis 2016 metais siekė 0,7 proc. - beveik tris kartus mažiau negu 2015 metais.

2016 metais reikšmingai didėjo visų pagrindinių rūšių banko grupės pajamos. Augant kreditavimo apimtims bei mažėjant resursų kaštams, grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 11 proc., iki 53,9 mln. eurų. Aktyvus dalyvavimas daugiabučių namų modernizavimo programoje, nauji investavimo produktai bei augantis klientų aktyvumas užtikrino grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimą - uždirbta 9,4 mln. eurų arba 17 proc. daugiau nei 2015 metais. Per 2016 metus pelnas iš valiutos prekybos išaugo 39 proc. ir siekė 4,5 mln. eurų - tokiam augimui įtakos turėjo ne tik didesnės prekybos apimtys, bet ir pasiūlyti nauji valiutos prekybos produktai.

Ketvirtojo 2016 metų ketvirčio rezultatams įtakos turėjo keletas nebūdingų veiksnių:

  • dėl banko akcijų kainos kilimo rinkoje išaugo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) suteiktoje subordinuotoje paskoloje numatytos konvertavimo galimybės vertė. Tai davė nerealizuotą neigiamą 2 mln. eurų efektą banko rezultatui. Realizavus konvertavimo galimybę ateityje, sukauptas neigiamas efektas atitinkama suma padidintų visų banko akcininkų nuosavybę;
  • siekiant tiksliau atvaizduoti mokėjimų, gautų iš probleminių paskolų, įtaką, ketvirtąjį 2016 metų ketvirtį buvo atlikti tarpinės finansinės atskaitomybės koregavimai – sudengtos per antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčius pripažintos su probleminėmis paskolomis susijusios vienodo dydžio palūkanų pajamos ir vertės sumažėjimo išlaidos.

Itin sėkmingus veiklos rezultatus metų eigoje atspindėjo teigiamas banko akcijų kainos pokytis NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje – per metus jų kaina išaugo 81 proc. Aktyviausiai prekiaujamų akcijų sąrašo pirmoje vietoje esančių banko akcijų metų apyvarta pasiekė 23 mln. eurų.

2017 metais Šiaulių banko, kaip ir viso bankinio sektoriaus, laukia nauji iššūkiai: stiprėjanti konkurencija iš kitų organizacijų, teikiančių mokėjimų ar alternatyvaus finansavimo paslaugas, mažėjančios kasdienių banko paslaugų privatiems asmenims įkainių tendencijos, reikšmingų resursų pareikalausiantis naujų reguliacinių reikalavimų įgyvendinimas. Net ir įvertinus tai bei atsižvelgiant į planuojamas mažesnes netipinės veiklos pajamas, banko grupė sieks ambicingų tikslų išlaikyti metinę kapitalo grąžą aukščiau 15 procentų ribos.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »