Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

Publikuota: 2017 m. vasario 28 d. antradienis

2016 metais Šiaulių banko grupė pasiekė didžiausią banko istorijoje pelną. Banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais, kuomet uždirbta 23,8 mln. eurų. Pelningumui nemažos įtakos turėjo netipinės veiklos rezultatai: bendras kapitalo grąžos rodiklis viršijo 26 proc., išlaidų ir pajamų santykis - 42 proc.

„Siekiant didinti banko veiklos efektyvumą, konkurencingumą, teikti labiausiai klientų poreikius atitinkančias paslaugas, 2016 metais išgryninome keturias prioritetines veiklos sritis: verslo finansavimo, vartojimo finansavimo, taupymo ir investavimo, kasdienės bankininkystės. Užsibrėžę strateginį tikslą tapti vienu geriausiai klientus aptarnaujančių šalies bankų, reikšmingai pagerinome klientų aptarnavimo kokybę. Sėkmingą banko veiklą ir sustiprėjusią kapitalo bazę teigiamai įvertino tarptautinė reitingų agentūra Moody‘s Investors Service, padidindama banko reitingą“, – sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Banko grupės paskolų ir finansinės nuomos portfelis per dvylika mėnesių išaugo 13 proc. ir metų pabaigoje viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Per metus pasirašyta beveik 0,5 mlrd. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių. Banko grupės indėlių portfelis per metus išaugo 4 proc. ir 2016 m. gruodžio pabaigoje siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Per metus smarkiai pagerėjo turto kokybės rodikliai: neveiksnių pozicijų santykis su turtu sumažėjo nuo 7,5 iki 4,7 proc., rizikos kaštų rodiklis 2016 metais siekė 0,7 proc. - beveik tris kartus mažiau negu 2015 metais.

2016 metais reikšmingai didėjo visų pagrindinių rūšių banko grupės pajamos. Augant kreditavimo apimtims bei mažėjant resursų kaštams, grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 11 proc., iki 53,9 mln. eurų. Aktyvus dalyvavimas daugiabučių namų modernizavimo programoje, nauji investavimo produktai bei augantis klientų aktyvumas užtikrino grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimą - uždirbta 9,4 mln. eurų arba 17 proc. daugiau nei 2015 metais. Per 2016 metus pelnas iš valiutos prekybos išaugo 39 proc. ir siekė 4,5 mln. eurų - tokiam augimui įtakos turėjo ne tik didesnės prekybos apimtys, bet ir pasiūlyti nauji valiutos prekybos produktai.

Ketvirtojo 2016 metų ketvirčio rezultatams įtakos turėjo keletas nebūdingų veiksnių:

  • dėl banko akcijų kainos kilimo rinkoje išaugo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) suteiktoje subordinuotoje paskoloje numatytos konvertavimo galimybės vertė. Tai davė nerealizuotą neigiamą 2 mln. eurų efektą banko rezultatui. Realizavus konvertavimo galimybę ateityje, sukauptas neigiamas efektas atitinkama suma padidintų visų banko akcininkų nuosavybę;
  • siekiant tiksliau atvaizduoti mokėjimų, gautų iš probleminių paskolų, įtaką, ketvirtąjį 2016 metų ketvirtį buvo atlikti tarpinės finansinės atskaitomybės koregavimai – sudengtos per antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčius pripažintos su probleminėmis paskolomis susijusios vienodo dydžio palūkanų pajamos ir vertės sumažėjimo išlaidos.

Itin sėkmingus veiklos rezultatus metų eigoje atspindėjo teigiamas banko akcijų kainos pokytis NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje – per metus jų kaina išaugo 81 proc. Aktyviausiai prekiaujamų akcijų sąrašo pirmoje vietoje esančių banko akcijų metų apyvarta pasiekė 23 mln. eurų.

2017 metais Šiaulių banko, kaip ir viso bankinio sektoriaus, laukia nauji iššūkiai: stiprėjanti konkurencija iš kitų organizacijų, teikiančių mokėjimų ar alternatyvaus finansavimo paslaugas, mažėjančios kasdienių banko paslaugų privatiems asmenims įkainių tendencijos, reikšmingų resursų pareikalausiantis naujų reguliacinių reikalavimų įgyvendinimas. Net ir įvertinus tai bei atsižvelgiant į planuojamas mažesnes netipinės veiklos pajamas, banko grupė sieks ambicingų tikslų išlaikyti metinę kapitalo grąžą aukščiau 15 procentų ribos.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija (1)

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »