SEB banko makrokomentaras: „Ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį“

Publikuota: 2013 m. liepos 30 d. antradienis

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko.

Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys. Antai antrąjį ketvirtį pramonės produkcija padidėjo 9,3 proc. palyginamosiomis kainomis, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, o mažmeninės prekybos apimtis – 5,1 proc.

Mažmeninės prekybos plėtra buvo sparčiausia nuo 2012 m. pradžios, be to, pirmą sykį po krizės pastebimiau ėmė augti maisto produktų pardavimas (nors valgančiųjų šalyje nepadaugėjo). Tuo tarpu pramonės augimas būtų buvęs maždaug dvigubai lėtesnis, jei ne atsitiktinis veiksnys – lyginant su 2012 m. geguže, kai veiksnys – lyginant su 2012 m. geguže, kai „Orlen Lietuvos“ gamykla buvo sustabdyta remontui, užfiksuotas smarkus naftos produktų gamybos šuolis. Iš vieno mėnesio duomenų daryti išvadų negalima, tačiau birželį pramonės rezultatai taip pat neblizgėjo.

Apskritai paėmus, pramonės (tuo pačiu ir eksporto) fronte kaupiasi daugiau iššūkių negu palankių aplinkybių. Visų pirma, vis aktualesniu rizikos veiksniu tampa lėta Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ekonomikos plėtra – Lietuvos eksportas į šias šalis sudaro beveik trečdalį viso eksporto. Stojant Rusijos rinkos augimui, ne tik silpsta jos imlumas lietuviškoms prekėms, bet ir dažniau imamasi protekcionistinių priemonių. Vis didesniu galvos skausmu tampa darbo jėgos trūkumas, kuris lemia arba mažesnes fizines gamybos galimybes, arba atlyginimų kėlimą ir atitinkamą konkurencingumo praradimą. Šviežių investicijų stoka ūkyje – dar vienas trukdis gamybos plėtrai. Be to, dėl pavyzdingų ankstesnių rezultatų, eksportui vis sunkiau išspausti nuobodžiai gerą augimo tempą. Šiemet turėtų sumažėti ir pernai nemažos įtakos turėjęs javų pardavimas užsienyje.

Bene vienintelė properša eksportuotojų padangėje – laukiamas euro zonos ekonomikos sutvirtėjimas. Išankstiniai euro regiono ekonomikos rodikliai signalizuoja, jog antroje 2013 m. pusėje nuosmukis turėtų atsitraukti. Lietuvos eksportuotojams tai galimybė „pagauti“ euro zonos pagyvėjimo momentą ir išnaudoti konkurencinius pranašumus Vakarų gamintojų atžvilgiu.

Prekybos atsigavimą antrąjį ketvirtį lėmė ne tik pajamų ir užimtumo didėjimas, maža infliacija, bet ir „minkštieji“ veiksniai – pagerėję lūkesčiai. Reikia pastebėti, jog vidaus rinkos atsigavimo procese lūkesčiai atlieka itin svarbų vaidmenį. Nuo jų priklauso, ar papildomos pajamos bus dedamos į banko indėlį, ar bus išleistos – parduotuvėje, įsigyjant būstą, įmonių atveju – investuojant į įrenginius, pastatus ir pan. Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė penkerių metų viršūnę, gerus lūkesčius atspindi ir prekybos bei būsto rinkos pagyvėjimas. Vis tik tvirtu optimizmu to dar nepavadinsi, nes lygiagrečiai didėja ir gyventojų taupymas. Namų ūkių indėliai bankuose, nepaisant žemų palūkanų, šturmuoja vis naujas aukštumas. Vis dėlto lūkesčiai yra trapus dalykas. Sulaukus prastesnių naujienų iš užsienio rinkų, jie greitai pasikeistų į priešingą pusę.

Lietuvos ekonomika šiuo metu yra stabili. Ikikriziniai disbalansai išnykę – užsienio prekybos deficitas yra itin mažas, infliacija žema, ir valstybės, ir privačių subjektų skola santykinai nedidelė. Vis dėlto ar Lietuvos ekonomika dar labiau pakels sparnus, priklauso ir nuo vartotojų bei verslininkų optimizmo, o kartu ir nuo didžiausių pasaulio ūkių bei svarbiausių eksporto partnerių perspektyvų.

Komentarą parengė Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »